Lietuvos Respublikos Prezidentas
Prezidento veikla Prezidento institucija Prezidento šeima Spaudos centras



Prezidento darbo kalendorius Prezidento darbo kalendorius
Detalūs kontaktai Kontaktai
Paieška Paieška
Spausdinti spausdinti
Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus kalba, pasakyta Latvijos Respublikos 90-ųjų Nepriklausomybės metinių minėjime Rygoje
2008-11-18  
Nuotrauka
Gerbiamasis Prezidente Valdi Zatlerai,
Gerbiamasis Prezidente Toomai Hendrikai Ilvesai,
Brangūs Latvijos broliai ir seserys!

Esu laimingas, galėdamas šią dieną būti kartu su Jumis ir dalytis bendru džiaugsmu! Lietuvių tautos vardu sveikinu visus Latvijos piliečius ir latvius visame pasaulyje Nepriklausomybės dienos proga.

Šiemet mes visi – lietuviai, latviai, estai, lenkai – laisvi ir nepriklausomi minime mūsų tautoms istorinius 1918 metus, kai išsipildė žymaus latvių poeto Andrejo Pumpuro laisvės troškimo ir vilties kupini žodžiai:

Un ar reizi nāks tas brīdis, / Kad viņš savu naidnieku, /Vienu pašu lejā grūdīs, Nuoslīcinās atvarā, - Tad zels tautai jauni laiki, Tad būs viņa svabada! (Ir tada ateis toks laikas, / kad jis savo priešininką / vieną patį upėn vers, paskandins sūkuryje – tada klestės tautai nauji laikai, / tada ji bus laisva.)

1918 metais Baltijos valstybių ir kitų Europos tautų laisvės troškimas ir ryžtas kurti nepriklausomas valstybes nelaukė ir neieškojo palankių aplinkybių ar tinkamesnio laiko. Tuomet, kaip ir prieš 20 metų, stovėdami Baltijos kelyje supratome, jog laisvei niekada nebus „tinkamiausio“ laiko. Laisvės laikas yra čia ir dabar.

Per 90 metų mūsų tautos išgyveno daugybę džiugių akimirkų. Tačiau neišvengėme ir skausmingų įvykių: mus gniuždė Miuncheno suokalbis, pančiojo slaptasis Molotovo-Ribentropo paktas, mūsų laisvę šaudė Katynėje, KGB rūsiuose, vežė Sibiro vagonuose. Bet mes nepalūžome ir atsitiesėme.

Praėjusio amžiaus pabaigoje virš Baltijos nuvilnijęs Laisvės vėjas išskleidė penkis dešimtmečius prie širdies glaustas ir slėptas tautines vėliavas, sujungė mūsų žmonių rankas ir troškimus į bendrą kovą. Laisvės varpas vėl sugaudė Europoje, nes latviai, lietuviai, lenkai, estai, čekai ir kitos tautos kovojo kartu. Nes mūsų siekius sutvirtino juntama Vakarų demokratijų parama. Nes mūsų žmonių meilė laisvei ir tiesai buvo stipresnė už karines divizijas ir nuolatinius bauginimus.  

Brangūs Latvijos žmonės!

Jūs, kaip ir kitos „pavergtos“ tautos, laisvę išsikovojote sunkiai. Todėl šiandien puikiai suprantate, kad ją būtina nuolat ginti ir puoselėti. Štai kodėl sunkią Gruzijai valandą stovėjome drauge su ja.

Štai kodėl su pasibaisėjimu klausomės viešų ir nesiliaujančių grasinimų panašiai spręsti „konfliktus“ kitose kaimyninėse šalyse. Štai kodėl mūsų kariai kovoja Afganistane ir kituose karštuose pasaulio taškuose.

Jei norime išlikti, jei norime kurti tvarią gerovę savo piliečiams, užtikrinti jų saugumą, turime būti solidarūs, turime prisiimti atsakomybę ne tik už save, bet ir už kaimynus. Stipri ir saugi Latvija – tai stipri ir saugi Lietuva. Tai stipri mūsų kaimynystė, mūsų Europa.

Tikiu, kad laisvės, žmogaus teisių ir demokratijos vertybės liks svarbiausiomis gairėmis mūsų ateities veiksmams. Šiandien mes, kaip ir visa Europa, turime žengti principingu keliu, stiprėti ir augti nepamiršdami savo vertybių.

Kaip rašė Jūsų poetė Ana Rancanė (Anna Rancāne): „Brīvību nevar izlūgties, brīvība jāaudzē sevī.“ (Laisvės neišmaldausi, ją reikia savy išauginti).

Dieve, palaimink Latviją!

Valdas Adamkus, Lietuvos Respublikos Prezidentas
© 2006–2009 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija | Kontaktai | Apie netikslumus prašome pranešti