Lietuvos Respublikos Prezidentas
Prezidento veikla Prezidento institucija Prezidento šeima Spaudos centras



Prezidento darbo kalendorius Prezidento darbo kalendorius
Detalūs kontaktai Kontaktai
Paieška Paieška
Spausdinti spausdinti
Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus kalba, pasakyta Konstitucijos dienai skirtame minėjime
2008-10-24  
Nuotrauka
Gerbiamieji,  

Susirinkome svarbios valstybei ir visiems jos piliečiams šventės proga. Minime Konstitucijos dieną: kalbame apie pagrindinio įstatymo reikšmę Lietuvos gyvenime, ieškome atsakymų į jo keliamus klausimus.

Neabejojame: šalies Konstitucija – tai mūsų valstybės teisinis pamatas. Kiekvieni praėję metai, kiekvienas šioje srityje iškilęs klausimas ir atsakymas suteikia mums naujos gyvenimo su Konstitucija patirties, plečia konstitucinę doktriną, padeda giliau suvokti Konstitucijos turinį ir prasmę, išryškina mūsų įsipareigojimus.

Šiuo aspektu ypatinga reikšmė tenka Konstitucinio Teismo veiklai. Ši institucija ne tik išvalo iš teisės sistemos Konstitucijai prieštaraujančius aktus ar jų nuostatas, bet ir nuolat aiškina Konstitucijos normas bei principus, atskleidžia svarbius konstitucinio reguliavimo elementus. Deja, sunku tikėtis, kad be Konstitucijos raidės ir dvasios išaiškinimo visose valstybės ir visuomenės gyvenimo srityse bus laikomasi konstitucinių reikalavimų, o valstybės institucijos ir pareigūnai pilnai suvoks jiems tekusių įpareigojimų prasmę. Todėl Konstitucinis Teismas šiandien – tai ne vien teisminė institucija, užtikrinanti Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje, bet ir konstitucinės kultūros ugdytoja. Tai ne mažiau svarbi nuolatinė jo funkcija, vykdoma byla po bylos, sprendimas po sprendimo. Konstitucinis Teismas, kuris šias metais atšventė savo veiklos 15 metų sukaktį, tikrai vertas didžiausios pagarbos už nuolatines pastangas saugoti ir puoselėti konstitucines vertybes, skleisti konstitucinę kultūrą, kurios trūkumas mūsų gyvenime, deja, akivaizdus.

Kalbant apie menkas Lietuvos viešojo gyvenimo tradicijas, šie metai netapo išimtimi. Nors šventinė aplinka verčia kalbėti kitaip, negaliu nutylėti grėsmių mūsų valstybės pagrindiniam įstatymui, bandymų jį apeiti, paminti. Visi matėme ne vieną bandymą pažeisti Konstituciją, priimant akivaizdžiai jai prieštaraujančius įstatymus. Visi matėme su pareigūnų skyrimu ir atleidimu susijusius sprendimus, kai panieka Konstitucijai ir įstatymams buvo rodoma itin atvirai ir pabrėžtinai, ciniškai ignoruojant Konstitucinio Teismo nutarimus, išaiškinančius Konstitucijos normas. Ir kartu arba nesuvokiant, arba ciniškai ignoruojant faktą, kad taip griaunami mūsų valstybės pamatai.

Politikai iš tikrųjų susitarę gali “apeiti” griežtus ir neparankius Konstitucijos normų reikalavimus, tiesiog nesilaikyti Konstitucijos. Taip, pasaulyje tokios praktikos pasitaiko, tačiau tik ne demokratijos keliu einančiose šalyse.

Tad noriu paklausti: ar toks yra mūsų kelias bei mūsų pasirinkimas? Ar įvertinami tokių veiksmų padariniai? Ar vienadienė nauda yra svarbiausias dalykas? Kaip nesuvokiama, kad tokiais veiksmais atveriamas kelias į tolimesnį Konstitucijos pažeidinėjimą. Tai reiškia – į faktinį Konstitucijos neturėjimą, jos tapimą tuščiu gražių žodžių rinkiniu, užuot buvus valdžios institucijas ribojančiu ir žmogaus teises ginančiu, svarbiausiu valstybės teisės aktu.

Apmaudu, bet tokia nepagarba Konstitucijai, toks formalus ir instrumentiškas požiūris į ją labiausiai išsikerojo įstatymų leidžiamojoje valdžioje, kurios atstovai pradėdami eiti savo pareigas prisiekia gerbti ir vykdyti Konstituciją. Tokia priesaika reiškia įsipareigojimą užtikrinti Konstitucijos viršenybę, visur ir visada paisyti konstitucinių reikalavimų. Nėra ir negali būti valstybinio gyvenimo srities, kurioje Konstitucija negaliotų. Nėra ir negali būti pateisinimų Konstitucijos nesilaikymui. Demonstruojant atvirą teisinį nihilizmą, skatinama ir visuomenės nepagarba Konstitucijai, valdžios institucijoms, pačiai  Lietuvos valstybei.

Atrodo, Konstituciją ne kartą buvo bandyta paversti patogiu teisės aktu, kuriuo galima pasinaudoti, kai tam tikros jo normos tam tikrose situacijose tampa naudingos, ir kurį galima ignoruoti ar pamiršti, kai jis ima trukdyti. Ne, gerbiamieji, laikytis Konstitucijos privaloma visada, visose situacijose. Būtent tokia ir yra jos paskirtis: apriboti valdžios institucijų galias ir įtvirtinti aiškias atsakomybės ribas. Tik tuo keliu eidami būsime tikrai demokratinė ir teisinė valstybė, tik taip piliečių teisės ir laisvės bus realiai įgyvendintos. Tik taip aš ją suprantu ir pagal tuos principus gyvenu bei jais vadovaujuosi.

Deja, mūsų dabartis liudija tam tikrą išbandymo laikotarpį: arba mes pasirenkame tvirtai laikytis Konstitucijos reikalavimų – visur, visada, bet kokiomis sąlygomis, arba… Nedrįstu kalbėti apie kitą variantą, nes man jis atrodo absoliučiai neįmanomas ir – tuo labiau - gėdingas. Tačiau ši alternatyva, kaip parodė pastarųjų metų patirtis, daugeliui valdžios naštą prisiėmusių žmonių realiai egzistuoja ir net vertinama kaip normali ir teisėta. Pasirodo, kai kam, siekiant tikslų, pasiteisina visos priemonės. Net ir Konstitucijos pažeidimas.

Jau sakiau, kad tai didina visuomenės nepasitikėjimą ir nepagarbą ne tik valdžios institucijoms, bet ir įstatymams, teisei, pačiai valstybei. Kai valdžios institucijos leidžia sau nepaisyti įstatymų ir Konstitucijos, reikalavimas, kad įstatymų ir Konstitucijos laikytųsi piliečiai, skamba išties ciniškai.

Todėl šiandien, Konstitucijos dieną, ir klausiu: ar per tuos metus mūsų valstybėje atsirado daugiau pagarbos Konstitucijai? Ar Konstitucijoje įvardytos vertybės tikrai buvo kelrodis valstybės gyvenime? Ar Konstitucijos normos, vertybės ir dvasia realiai veikė ir lėmė visus mūsų veiksmus?

Šiemet Konstitucijos dienos minėjimas sutampa su rinkimais į Respublikos Seimą. Rinkimų kampanijos metu girdėjome įvairių pažadų. Tačiau beveik negirdėjome pažado visada gerbti ir laikytis Konstitucijos. Gal tai atrodo savaime suprantama? O gal valdžios siekiantys politikai turi svarbesnių tikslų? Bet kuriuo atveju po kelių savaičių naujai išrinkti Tautos atstovai, uždėję ranką ant Konstitucijos, ištars šį pasižadėjimą. Noriu tikėti kartu su Jumis, kad tai nebus vien tušti žodžiai, kad jų ištarta priesaika bus tikras ir gilus įsipareigojimas Tautai. Pažadas, kuris bus ir Seimo nario laisvės apribojimas, ir jos garantas. Nes būtent Konstitucija suponuoja sampratą, pagal kurią tarp Seimo nario nuožiūros bei Seimo nario sąžinės ir Konstitucijos reikalavimų, jos saugomų ir ginamų vertybių neturi būti atotrūkio: pagal Konstituciją Seimo nario nuožiūra ir jo sąžinė turi būti orientuotos į Konstituciją, į Tautos ir Lietuvos valstybės interesus. Toks požiūris, tokia laikysena ir toks elgesys būtų tikrasis priesaikos įgyvendinimas, leidžiantis Lietuvos piliečiams didžiuotis ir gerbti savo valstybę.  

Suprantu, kad tai nepasiekiama greitai ir lengvai, konstitucinės kultūros įtvirtinimas – ilgas, sudėtingas ir dažnai prieštaringas procesas. Jam reikia visų piliečių pastangų, tačiau pirmiausiai – valdžios žmonių. Tik per kantrų ir išmintingą kasdienį darbą, tik per kiekvieno iš mūsų veiklos pavyzdį konstitucinės vertybės tampa visuomenės savastimi. Valstybė kuriama nuolat. O kas ją valdo ir valdys – Konstitucija ar vien “pragmatiniai” interesai, – pirmiausiai priklauso nuo mūsų apsisprendimų ir veiksmų. Tačiau tik Konstitucija pagrįstas valstybės ir visuomenės gyvenimas leidžia kalbėti apie visų piliečių valstybę, visų piliečių Lietuvą. Tik tokią aš ją ir suprantu.

Baigdamas norėčiau palinkėti kuo geriausios kloties ir padėkoti visiems, kurie savo darbais, savo principingumu, savo savigarba ir pagarba įstatymui tarnauja Tautai ir valstybei, tarnauja Lietuvos Konstitucijai.

Valdas Adamkus, Lietuvos Respublikos Prezidentas
© 2006–2009 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija | Kontaktai | Apie netikslumus prašome pranešti