Lietuvos Respublikos Prezidentas
Prezidento veikla Prezidento institucija Prezidento šeima Spaudos centras



Prezidento darbo kalendorius Prezidento darbo kalendorius
Detalūs kontaktai Kontaktai
Paieška Paieška
Spausdinti spausdinti
Prezidento Valdo Adamkaus kalba asociacijos „American Chamber of Commerce“ konferencijoje „Rizikos bei galimybės Lietuvos ekonomikai regioninių ir pasaulinių pokyčių fone“
2008-10-23  

Brangūs renginio organizatoriai ir dalyviai,

Džiaugiuosi, kad vėl turiu galimybę dalyvauti asociacijos American Chamber of Commerce rengiamoje konferencijoje. Ypač džiugu dėl dviejų priežasčių: pirma, todėl, kad šis renginys yra skirtas 15-osioms asociacijos veiklos Lietuvoje metinėms pažymėti, o antra, dėl itin aktualios konferencijos temos, kurią būtina diskutuoti – Lietuvos ekonomikos būklė ir jos perspektyvos, kurioms tiesioginį poveikį daro šiuo metu regione ir visame pasaulyje vykstantys pokyčiai.

Pastarojo meto įvykiai pasaulio finansų rinkose, energetikos išteklių kainų svyravimai ir politiniai sprendimai Rytų kaimynystėje dar kartą labai aiškiai parodė, jog šiuolaikiniame pasaulyje vienai valstybei neįmanoma atsiriboti nuo viso to, kas vyksta už jos ribų. Tiesa, net jei ir būtų įmanoma, reikėtų klausti, ar verta tai daryti, kadangi ryšiai su kitų pasaulio šalių verslu ir piliečiais mums suteikia daugybę galimybių. Tačiau esame globalios sistemos dalis, todėl neišvengiamai susiduriame ir su rizikomis, ypač kai verslo santykiai tampa politinių sprendimų įkaitais, o tai dažnai pastebime energetikos srityje.

Kaip tik apie rizikas ir galimybes, kylančias iš mūsų aktyvaus dalyvavimo Europos reikaluose ir tarptautinėje ekonomikoje, mūsų pačių pastangas, mažinančias riziką bei didinančias galimybes mūsų verslui ir visiems žmonėms pirmiausia ir norėčiau pateikti keletą minčių. Pastaruoju metu turbūt daugiausia kalbama apie tarptautinę finansų būklę ir JAV bei Europos valstybių taikomas priemones finansų sistemos funkcionavimui ir pasitikėjimui atkurti. Apie tai daug diskutavome ir neseniai vykusiame Europos vadovų tarybos posėdyje. Nenorėčiau  vertinti konkrečių JAV ir Europoje siūlomų priemonių. Tai – specialistų ir atsakingų institucijų darbas. Manau, mums svarbiausia yra aiškiai suprasti, ką šie pokyčiai reiškia mūsų ekonomikai, verslui ir vartotojams.

Jau dabar akivaizdu, kad dėl to brangsta pinigai, tampa vis sunkiau skolintis įmonėms ir žmonėms. Tai neišvengiamai artimiausiais metais ribos ekonomikos plėtrą. Tiesa, daugelyje šalių tvyrant nepasitikėjimo ir pesimizmo nuotaikoms, reikėtų pastebėti, jog Lietuvoje veikiančių bankų rodikliai yra gana geri. Žinoma, bankai griežtina skolinimo sąlygas, nes tai yra normali reakcija į rinkoje vykstančius pokyčius. Manau, jog daugelis įmonių koreguoja savo veiklą, peržiūri išlaidas, didina darbo organizavimo efektyvumą ir kitaip siekia išsilaikyti rinkoje. Reikia tikėtis, jog tai galiausiai tik sustiprins jų konkurencingumą. Beje, kaip rodo mūsų šių metų eksporto rodikliai, net ir prastėjančiomis ekonominėmis sąlygomis mūsų įmonės kol kas gana sėkmingai didina pardavimus užsienio rinkose.

Tikiu, jog savo darbą tinkamai atlieka finansų rinkos priežiūros institucijos. Šioje situacijoje svarbiausia, kad kiekvienas tinkamai atliktų savo funkcijas. Politikams tai pirmiausia reiškia, jog labai kruopščiai ir atsakingai būtina tvarkyti valstybės finansus. Turime dar atsargiau planuoti biudžeto išlaidas ir realistiškai vertinti biudžeto įplaukas. Manau, jog kol kas Vyriausybės parengtas biudžeto projektas nevisiškai tinkamai atspindi šiuos principus. Susidaro įspūdis, jog dar ne visi suvokia situacijos rimtumą, jog rinkimų įkarštyje dar nesuvoktos esamos ir būsimos ekonominio gyvenimo realijos. Jau anksčiau esu minėjęs, jog manau, kad kartu su kitų metų biudžetu turėtų būti priimti sprendimai ir dėl išlaidų augimo ribojimo bei dėl kai kurių mokestinių lengvatų naikinimo. Negalime sau leisti, kad kitais metais realus biudžeto deficitas kelis kartus viršytų suplanuotąjį, nes tokiu atveju tektų brangiai skolintis ir už tai sumokėtų visi šalies mokesčių mokėtojai.

Kitas svarbus politikų uždavinys esant tokiai situacijai – dar kartą kritiškai įvertinti galiojantį verslo reguliavimą ir atsakyti sau į klausimą: „Ar tikrai jau viskas padaryta, kad įmonės galėtų kuo lanksčiau reaguoti į rinkoje vykstančius pokyčius, ar tikrai nebėra perteklinių biurokratinių ar mokestinių kliūčių verslo konkurencingumui augti?“ Drįsčiau teigti, kad dar yra ką keisti. Tai liudija ir negerėjantis Lietuvos konkurencingumo vertinimas, nors ir vertinant pasaulio mastu daugelis Lietuvos rodiklių iš tiesų yra palyginti geri. Be to, sprendžiant iš jau dabar girdimų verslo nusiskundimų, auga rizika, jog ir sąžiningai mokesčius valstybei mokantieji gali patirti problemų dėl valstybės institucijų veiksmų, kuriais nesurenkamų mokesčių problemas mėginama perkelti ant verslo pečių. Apie visa tai ir, svarbiausia, būtinus sprendimus verslo konkurencingumui augti, ketinu kalbėtis su kandidatais į naująjį ministrų kabinetą.

Mūsų valstybės finansų būklė ir verslo konkurencingumas neišvengiamai yra susiję su dar vienu iššūkiu – energetikos išteklių kaina ir jų tiekimo šaltinių įvairove. Šiemet matėme istoriškai aukštai pašokusias naftos kainas, kurios neabejotinai paveikė daugelio įmonių ir vartotojų išlaidas. Nors naftos kainos pastaruoju metu vėl sumažėjo, tačiau to negalime pasakyti apie gamtinių dujų kainą, kurią moka Lietuvos įmonės ir vartotojai. Gamtinių dujų tiekimo kainodara dabar yra palanki vieninteliam tiekėjui Gazpromui, todėl Lietuva svarsto suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos idėją. JAV vyriausybės agentūra finansuos suskystintų dujų terminalo statybos Lietuvoje ekonominio ir techninio pagrindimo studiją, todėl šia proga dėkoju mūsų partneriams už palaikymą.

Energetikos klausimai tik paaštrės po 2009 metų. Viena vertus, turime pripažinti, jog nuo įstojimo į Europos Sąjungą nepadarėme to, ką turėjome padaryti, - kalbu pirmiausia apie energijos efektyvumą, namų apšiltinimą, alternatyvių energijos šaltinių naudojimą. Kita vertus, jau seniai dedame daug pastangų, kad pajudėtų elektros energijos jungtis su Lenkija, kuri kartu su planuojama jungtimi į Švedija turėtų integruoti Lietuvą ir kitas Baltijos šalis į konkurencingą elektros energijos rinką. Suprantama, derybos su partneriais užima laiko. Nepaisant to, norėtųsi matyti spartesnę pažangą įgyvendinant šiuos projektus. Kol kas jos akivaizdžiai trūksta. Manau, šis klausimas svarbus ir investuotojams, kurių konkurencingumas priklausys nuo elektros energijos kainos. Tikiuosi, kad praėjusią savaitę Europos Sąjungos lyderių patvirtintose išvadose numatytas įsipareigojimas parengti energetikos jungčių įgyvendinimo veiksmų planą Baltijos šalims paspartins ir mūsų energetikos projektų vystymą.

Galima džiaugtis, jog jau sukurta bendra su Lenkija įmonė, kuri rūpinasi elektros tiltu į Lenkiją, ir atrodo, jog netrukus pavyks sutarti su Baltijos kaimynais dėl konkrečių veiksmų pradedant tiesti elektros tiltą į Švediją. Visai neseniai su Švedijos ambasadore dar kartą kalbėjau apie energetiką ir gavau patikinimą, jog bendradarbiavimas energetikos srityje ir Švedijai yra vienas svarbiausių prioritetų, o elektros tiltas artimiausioje ateityje turėtų tapti realybe. Taip pat vyksta derybos su mūsų partneriais dėl naujos Atominės elektrinės statybos ir tikiuosi, jog politinis kalendorius jų nesulėtins. Puikiai suprantame, jog kiekviena prarasta diena mums gali brangiai kainuoti. Kartu noriu atkreipti dėmesį ir į tas galimybes, kurias JAV verslui suteikia potencialus dalyvavimas minėtuose projektuose, ypač naujosios atominės elektrinės statyboje.

Mūsų energetikos sektoriaus ateitis yra vienas iš svarbiausių klausimų, kurį aš jau ne kartą aptariau su Europos Sąjungos valstybių ir Europos Komisijos vadovais. Manau, šiuo metu galime konstatuoti, jog mūsų partneriai kur kas geriau supranta mūsų situaciją ir tikimės, jog bendrai su ES rasime geriausius sprendimus, kaip kuo sparčiau integruotis į bendrąją Europos energetikos rinką, o iki tol – išlaikyti patikimą energijos tiekimą konkurencingomis kainomis. Tai svarbu visiems Lietuvos žmonėms, tai svarbu ir verslo konkurencingumui.

Ponios ir ponai,

Kaip žinote iš mano ankstesnių pasisakymų, visada palaikiau verslo ryšių tarp Lietuvos ir JAV plėtrą, pasisakiau už geresnę aplinką užsienio investicijoms ir tarpusavio prekybai. Manau, jog bevizis režimas tarp mūsų šalių dar labiau sustiprins ir išplės mūsų piliečių santykius. Ir toliau lieku įsitikinęs abipusių mūsų verslo ryšių nauda. Gaila, kad tiesioginių užsienio investicijų srautai Lietuvoje pastaruoju metu mažėja. Žinoma, šiuo metu nemažai investicinių sprendimų yra susiję su bendra finansų būkle pasaulyje. Tačiau būtų ne visai teisinga ir net neatsakinga visas neigiamas ekonomikos tendencijas aiškinti tik pasaulinėmis problemomis. Vis dėlto mūsų sprendimai, reguliuojantys verslo aplinką Lietuvoje, irgi daug lemia. Kaip sakiau, manau, jog yra dar ką keisti, kad mūsų verslas būtų konkurencingesnis, kad Lietuva būtų ta vieta, kurią pirmiausia matytų ketinantys investuoti šiame regione.

Galiu pateikti vieną pavyzdį, kurį nuolat mini JAV ir kitų šalių investuotojai – tai apribojimas trečiųjų šalių investuotojams atsivežti į Lietuvą savo šeimos narius. Kažkodėl šiuo atveju (o panašiai būna ir kitais atvejais) pasirinkome labiausiai verslą ribojančią ES teisės leidžiamą formuluotę ir nustatėme dvejų metų apribojimą. Toks ribojimas sunkiai pateisinamas, kadangi jis ne tik atbaido nemažai jaunų profesionalų atvykti į Lietuvą, bet ir gadina Lietuvos, kaip vietos investicijoms, reputaciją. Net ir žinomiausi konsultantai nepadės Lietuvą pozityviai garsinti pasaulyje, jei tokiais savo sprendimais ir toliau ribosime verslo galimybes investuoti bei žmonių galimybes patogiai gyventi mūsų šalyje. Būtent todėl dar prieš keletą mėnesių pateikiau Seimui įstatymo pataisą, panaikinančią šį apribojimą, ir labai tikiuosi, jog jai bus pritarta.

Jūsų prašau - ir toliau kelkite Jums rūpimus klausimas, o aš užtikrinu, jog ir toliau šalies konkurencingumo stiprėjimą laikysiu vienu svarbiausių mūsų prioritetų. Esama sudėtinga ekonominė situacija mus neabejotinai tam įpareigoja. Tikiuosi, jog per likusį savo kadencijos laiką turėsiu progų pasirašyti ne vieną įstatymą, kuriuo džiaugtųsi investuotojai ir kuris būtų pristatomas forumuose kaip geros praktikos pavyzdys. Ir baigdamas noriu pasidžiaugti, jog turime šį forumą dialogui su verslu, kuris neabejotinai svarbus darniems mūsų santykiams ir tolesnei plėtrai.

Geriausi linkėjimai Jūsų forumui.

Valdas Adamkus, Lietuvos Respublikos Prezidentas
© 2006–2009 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija | Kontaktai | Apie netikslumus prašome pranešti