Lietuvos Respublikos Prezidentas
Prezidento veikla Prezidento institucija Prezidento šeima Spaudos centras



Prezidento darbo kalendorius Prezidento darbo kalendorius
Detalūs kontaktai Kontaktai
Paieška Paieška
Spausdinti spausdinti
Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus kalba, pasakyta 2008 metų rugsėjo 12 dieną, Klaipėdos universiteto Garbės daktaro vardo gavimo proga
2008-09-12  
Nuotrauka

Jūsų Magnificencija Rektoriau, Senato pirmininke,
Gerbiamieji profesoriai ir dėstytojai,
Akademinės bendruomenės nariai,
Mieli studentai,

Man malonu ir gera būti mieste, kuris turi milžiniškos įtakos visuomeninio gyvenimo sritims – ekonominei, kultūrinei ir akadaminei.

Esu sujaudintas ir dėkingas už galimybę būti šiandien čia, su Jumis, tokia garbinga proga. Man parodytą pagarbą priimu pirmiausiai kaip liudijimą, kad esame bendraminčiai, ir kaip pareigą kartu dirbti Lietuvos dabarčiai ir ateičiai. Juk, nepaisant skirtingos gyvenimo patirties ir profesinės veiklos, visus mus sieja panašios problemos ir svarbiausia, rūpestis Lietuva, jos piliečių gyvensena ir gamtine bei moraline aplinka.

Ne kartą esu sakęs, kad Klaipėda ir Klaipėdos kraštas simbolizuoja Lietuvos vakarus ne tik geografine, bet ir verslumo, veržlumo ir aktyvaus liberalizmo prasme. Šiame kontekste Jūsų Universiteto svarba ir Klaipėdai, ir visai Lietuvai – neabejotina. Tačiau, kalbėdami apie Jūsų miestą ir Lietuvos pajūrį, vis dažniau matome šiam kraštui būdingų problemų ir su gailesčiu turiu pasakyti - biurokratinės savivalės, ignoruojamų, atvirai ir ciniškai pažeidinėjamų įstatymų. Bet tai nėra išimtis, kad tai vyksta tik čia. Ar to akivaizdoje turime moralinę teisę didžiuotis istorinėmis tradicijomis ir nepakartojamu gamtovaizdžiu?

Kalbėjome ir kalbame apie Baltijos jūrą, kaip apie Lietuvos kultūros ir ekonomikos vartus į kaimyninių šalių bendriją, į Skandinavijos ir Šiaurės Europos valstybių šeimą. Tačiau ar europinis santykis su jūra, pagarba jai ir aplinką saugantiems įstatymams šiandien realiai veikia, ar jis yra mūsų mentaliteto dalis? Ar suvokiame pajūrio regioną ir unikalų gamtinį paveldą kaip kompleksinę vertybę, reikalaujančią kompleksinės apsaugos – teisinės, kultūrinės, moralinės? Nuolat girdime pranešimus apie vis naujus įstatymų pažeidimus pajūryje, apie gamtos niokojimą, savavališkas statybas. Nejaugi mes, Lietuvos visuomenė, esame tokie bejėgiai pakeisti situaciją? Nejaugi mums ne gėda prieš būsimąsias kartas, kad matome pažeidžiamus įstatymus, niokojamą gamtą, bet nieko nedarome?

Šią iškilmingą valandą gal ir nederėtų apie tai kalbėti. Bet kiekvienas širdyje jaučiame – laikas nelaukia, todėl turime drąsiai ir tiesiai kalbėti apie tikrąją padėtį.

Prisiminkime tautinį atgimimą: viena svarbiausių Sąjūdžio idėjų, kėlusių Tautą, buvo kova už švarią Lietuvą, už švarią Baltiją. Ir kaip žmogus, daug savo darbo metų skyręs ekologijos problemoms spręsti, ir kaip Lietuvos pilietis, negaliu likti šių problemų nuošalėje. Deja, Baltija jau seniai tapo ne tik mūsų bendra jūra, bet ir mūsų bendra problema. Jūsų Universitetui, turinčiam itin ryškų ekologinio lavinimo matmenį, gerai yra žinoma, kad praėję karai Baltiją padarė itin pažeidžiamą. Projektai, siekiantys bet kokia kaina, kad ir aukojant ekologiją, išgauti iš jūros kuo daugiau naudos, veda galimų katastrofų ir nepataisomos žalos keliu. Kalbame ne apie praeitį, bet dabartį. Šiuo klausimu esu griežtas ir kategoriškas: bet kokios ekonominio cinizmo apraiškos turi būti stabdomos, o aplinkosauga neturi būti laikoma antraeiliu dalyku. 

Deja, iš esmės tai lemia ne aplinkosaugos specialistų nuostatos ir darbai, o biurokratinė sistema. Tačiau prisiminkime Sąjūdžio pamokas ir nebūkime abejingi: kelkime įstatymų pažeidimų faktus į viešumą, pradėkime moralinę ir teisinę kovą. Vietos gyventojus,  ypač Klaipėdos universiteto bendruomenę, matau kaip aktyvią šios kovos dalyvę. Be abejo, akademinė aplinka turi toliau gilintis į aplinkosaugą profesiniais aspektais, tačiau kartu būtina apie moralinę ir kultūrinę problemos pusę informuoti plačiąją visuomenę.

Jūsų Universitetas pelnytai didžiuojasi kompetentingais mokslininkais, tiriančiais Baltiją ir jos kaitą. Ryšiai su kaimynų kolegomis leidžia keistis tyrimų duomenimis, formuluoti bendras prognozes. Tačiau visuomenei iš mokslininkų reikia ne vien kokybiškų tyrimų, bet ir jų populiarinimo. Noriu dar kartą kreiptis ir paraginti aktyviau kelti aplinkosaugos klausimus. Juk Jūsų misija – tai ne tik profesinė veikla, bet ir žmogiškoji pareiga įvardyti realias grėsmes. Mokslininkai, sukaupę tikslių žinių, yra galinga jėga, privalanti ginti ir Baltijos, ir visos Lietuvos gamtinį, teisinį bei moralinį landšaftą.

Tad linkiu visiems užimti kuo aktyvesnę poziciją. Kad teisinė savivalė nuolat jaustų visuotinį dėmesį ir pasmerkimą. Kad Baltijos jūros gyvūnija ir augalija liktų ne vien muziejuose, o unikalus kraštovaizdis ateities kartoms būtų pažįstamas ne tik iš nuotraukų ir knygų. Pagaliau, kad būtų išlaikytas deramas žmogaus ir gamtos ryšys, kuris iš esmės ir yra tikroji kultūra. 

Keldamas tokius klausimus ir matydamas įstatymų pažeidimus bei cinišką naudos siekį, sąjungininkų visada pirmiausiai ieškau akademinėje bendruomenėje. Juk būtent po universitetų skliautais susitinka ne tik dėstytojų žinios ir jaunuomenės imlumas toms žinioms. Čia tikroji išmintis perteikiama jaunajai kartai, derinančiai savyje idealizmą ir pasiryžimą gyventi gražiau, laisviau ir prasmingiau. Gyventi ir dirbti ne tik sau, bet ir savo Lietuvai, Klaipėdai, Baltijai.  
 
Man suteiktą garbę vadintis Klaipėdos universiteto Garbės daktaru priimu kaip garbingą įvertinimą, bet kartu ir kaip pareigą kartu dirbti tuos darbus, apie kuriuos kalbėjau ir nuolat kalbėsiu ateityje. 

Dėkoju Jums ir linkiu kuo geriausios kloties esamiems ir būsimiems Jūsų universiteto studentams, dėstytojams, profesoriams, kuo geriausios kloties Jūsų Alma Mater.

Valdas Adamkus, Lietuvos Respublikos Prezidentas
© 2006–2009 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija | Kontaktai | Apie netikslumus prašome pranešti