Lietuvos Respublikos Prezidentas
Prezidento veikla Prezidento institucija Prezidento šeima Spaudos centras



Prezidento darbo kalendorius Prezidento darbo kalendorius
Detalūs kontaktai Kontaktai
Paieška Paieška
Spausdinti spausdinti
Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus paskaita „Lietuva – nauja Europos partnerė Brazilijai“, skaityta Armano Alvaro Penteado fonde
2008-07-18  
Nuotrauka
Gerbiami profesoriai, studentai,
Gerbiami susirinkusieji,
Ponios ir Ponai!

Džiaugiuosi mūsų šiandienos susitikimu! Vizitų užsienio valstybėse metu visada stengiuosi ne tik spręsti politinius klausimus valdžios rūmų kabinetuose, bet ir susitikti su akademine ir kultūros bendruomene, pabendrauti su jaunimu. Čia, Brazilijoje, man tai ypatingai svarbu. Manau, kad mūsų, skirtingose pasaulio pusėse esančių valstybių, niekas labiau nesuartins nei atviras žmonių bendravimas.

Brazilija yra pirmoji šio mano vizitų turo Lotynų Amerikoje metu aplankyta šalis. Aš kaip ir daugelis lietuvių mėgstu gerą, brazilišką kavą, žaviuosi jūsų futbolu ir karnavalų tradicija, tačiau per keletą čia praleistų dienų didžiausią įspūdį man paliko jūsų tautos atvirumas ir žmonių šiluma. Nors Lietuva ir Brazilija yra geografiškai tolimos ir skirtingu gamtos ritmu gyvenančios šalys, būdamas čia sutikau Lietuvos draugų, turinčių daug noro ir ryžto užmegzti artimesnius tarpusavio ryšius.

Džiaugiuosi gera pradžia, nes mano vizitų tikslas - pristatyti ir geriau supažindinti Pietų Amerikos žmones su mūsų šalimi - nedidele, tačiau dinamiška, sparčiai ekonomiškai augančia Baltijos valstybe, kuri dabar priklauso Europos Sąjungai ir NATO bei ieško naujų bendradarbiavimo kelių su tolimesniais regionais.


Gerbiamieji,

Lietuva šiemet švenčia 90-ąjį nepriklausomybės jubiliejų, o kitais metais minėsime tūkstantmetį, kai pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose buvo paminėtas Lietuvos vardas, tačiau nenustebčiau, jei apie Lietuvą Brazilijoje žinotumėt nedaug.

Ruošdamasis šiam susitikimui mąsčiau, kuo jus dar labiau sudomintų Lietuva.

Manau, kad įdomu vien žvilgterėjus į žemėlapį pastebėti, kad Brazilijos ir Lietuvos kontūrai yra labai panašūs, nors savo dydžiu Lietuva prilygtų, turbūt, tik ketvirtadaliui San Paulo valstijos. Bet gal įdomu išgirsti, kad tokioje mūsų valstybės teritorijoje telpa 3000 ežerų ir 700 upių?

Tiesa, istoriškai Lietuvos valstybės teritorija kadaise tęsėsi nuo Baltijos iki Juodosios jūros, o joje draugiškai sugyveno multikultūrinė lietuvių, lenkų, ukrainiečių, gudų, totorių, karaimų ir žydų visuomenė. Lietuvos istoriniai ryšiai ir šiandien lemia mūsų sutarimą su kaimyninėmis šalimis. Todėl dabar, čia sutikus poną Viktorą Mirshavką, buvo smagu sužinoti apie jo ukrainietiškas šaknis šalies, kurią Lietuva remia ir palaiko euroatlantiniame kelyje.


Gerbiamieji,

Lietuvos ir Brazilijos žmonių ryšiai taip pat nėra nauji ir siekia net XVII amžių, kuomet į Pietų Amerikos regioną ėmė vykti pirmieji lietuviai. Didžiuojamės, kad tokios asmenybės kaip žymus Brazilijos dailininkas Lasar Segall turi lietuviškų šaknų, o čia įsikūrusi daugiatūkstantinė lietuvių bendruomenė (apie 250 tūkst.) išsaugojo savo tautiškumą ir yra tvirta gija, jungianti mūsų šalis.

Deja, mūsų valstybių ir visuomenių tarpusavio pažinimą nutraukė net penkioms dešimtims metų mus atskyrusi geležinė uždanga. Tiek laiko Lietuva, kaip ir kitos Baltijos valstybės, buvo ištrintos iš politinio pasaulio žemėlapio, negalėjo laisvai kurti savo šalių gyvenimo, plėtoti politinių ir prekybinių ryšių su kitomis šalimis ir regionais. Pusę XX amžiaus mūsų šalis buvo okupuota, tačiau Brazilija niekada nepripažino ir nepateisino sovietų valdžios veiksmų Baltijos valstybėse.  

Tokių šalių kaip Brazilija ar Jungtinės Amerikos Valstijos palaikymas buvo svarbus stiprybės šaltinis tautai, kuri po 50-ies priespaudoje praleistų metų sugebėjo prisikelti ir atkurti laisvą ir nepriklausomą valstybę. Šiandien ypač vertiname dvišalius Lietuvos ir Brazilijos santykius – santykius, pagrįstus bendromis laisvės, demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms vertybėmis. Jie niekada nebuvo nutrūkę nuo pat 1931 metų.


Gerbiamieji,

Šiandien noriu kalbėti apie naujas galimybes Lietuvai ir Brazilijai atrasti vienai kitą iš naujo, atnaujinti ir sustiprinti tarpusavio ryšius. Jei paklausite, kodėl maža šalis kaip Lietuva ir penkta pagal dydį pasaulyje – Brazilija turėtų to siekti? Atsakymas paprastas – tai vis labiau globalėjanti pasaulio ekonomika, tai sienas ir geografinius atstumus peržengiantys bendri privalumai ir iššūkiai, kuriuos pasaulio bendruomenė turi spręsti kartu.

Jei žiūrėsime vien iš statistinės pusės – mūsų šalis sunku palyginti, tačiau šiandien tampame vis labiau priklausomi vieni nuo kitų – panašiai kaip braziliškas medis "Pau Brasil" (medis, nuo kurio ir kilo šalies pavadinimas), kuris neduoda vaisių, jei šalia nėra kitų medžių.

Prieš aštuoniolika metų atkūrusi nepriklausomybę, Lietuva sparčiai transformavo politinę ir ekonominę valstybės sąrangą, atvėrė rinkas užsienio investuotojams ir prekybai. Šiandien galime pasigirti kasmet iki 8% siekiančiu BVP augimu ir konkurencinga aplinka verslui plėtoti. Šiandien, būdami ES nariai, priklausome ekonomiškai vienam stipriausių pasaulio regionų, tačiau nesame izoliuoti nuo naujųjų pasaulinių iššūkių. Globalizacija ne tik duoda teigiamų ekonominių vaisių ir naudos, globalizacija – tai bendri iššūkiai, nesvarbu kurioje pasaulio pusėje gyventum – Europoje ar Pietų Amerikoje.

Nuo neigiamų klimato kaitos ir globalizacijos pasekmių ypač kenčia Lotynų Amerikos šalys. Tačiau skurdas egzistuoja visur - Europoje nuo jo kenčia 70 mln. žmonių, o dėl infliacijos ir naftos kainų jie tampa dar labiau pažeidžiami. Lietuvoje šie klausimai yra itin jautrūs. Dėl istorinių priežasčių, šiandien Europos Sąjungoje Lietuva ir kitos Baltijos valstybės yra energetinė sala, neturinti tiltų ir jungčių su Vakarų Europa. O ekonominio išsivystymo lygiu dar tenka nemažai vytis ES senbuves. Tačiau esame stiprūs savo laisva dvasia ir ryžtu aktyviai prisidėti prie bendrų globalių problemų sprendimo.

Dabar Lietuva yra aktyvi ir ambicinga Europos Sąjungos narė. Siekiame, kad Europa imtųsi didesnės atsakomybės ir svarbesnio vaidmens pasaulinėje arenoje. Mūsų tikslas, kad panašaus likimo Rytų Europos šalys taip pat eitų demokratijos keliu. Remiame  Ukrainos ir Gruzijos siekį įstoti į ES ir NATO, siekiame gilinti integraciją su tokiomis Europos šalimis kaip Moldova ir Baltarusija.

Lietuva jau nebėra paramą gaunanti šalis, mes jau patys aktyviai teikiame besivystančioms šalims. Būdama NATO nare, Lietuva vadovauja Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupei,  skiria ne tik karinę, bet ir civilinę, finansinę paramą, prisideda atstatant mokyklas, kelius ir ligonines vargingoje Afganistano provincijoje.


Gerbiamieji,

Bendriems iššūkiams reikalingas vieningas visuomenių atsakas. Džiaugiuosi, kad pernai Europos Sąjunga ir Brazilija tapo strateginėmis partnerėmis.

Brazilija šiuo metu yra vienos sparčiausiai augančių ekonomikų pasaulyje pavyzdys. Ir taip pat viena svarbiausių energetinių išteklių, kaip biokuras, tiekėjų.  Todėl nuoširdžiai tikiu, kad glaudesnis Brazilijos ir ES dialogas teigiamai paveiks ir dvišalius mūsų valstybių ryšius.

Vakar su Brazilijos Prezidentu Luiz Inacio Lula da Silva paskelbėme bendrą deklaraciją, įtvirtinančią įsipareigojimus stiprinti mūsų šalių bendradarbiavimą. Dabar norėčiau savo pranešime nubrėžti keletą mano manymu svarbiausių gairių, kurios turėtų vesti mūsų šalis ir visuomenes artimesnių ryšių link:

Pirma - niekas kitas taip nesustiprina šalių ryšių kaip žmonių bendravimas. Šiandien brazilai gali laisvai lankytis Lietuvoje, studijuoti, dalyvauti akademiniuose, kultūros ir verslo mainuose. Todėl tikiu, kad ir Brazilijoje netrukus bus užbaigtos likusios vizų panaikinimo procedūros, leisiančios dagiau jūsų šalimi besidominčių lietuvių aplankyti Braziliją ir pamatyti pamėgtų brazilų rašytojų Jorge Amado, Paulo Coelho, Monteiro Lobato knygose aprašytas vietoves, ir kad lietuviai vis dažniau galės atvykti pašokti į Brazilijos karnavalus ar tiesiog paklausyti bossanovos ritmų.

Antra - Lietuvoje yra posakis: „Savam krašte pranašu nebūsi“. Todėl norisi paraginti mūsų verslo atstovus atrasti naujas verslo nišas ir bendradarbiavimo kelius tolimuose regionuose.  Lietuvius – Brazilijoje, MERCOSUR bei kitose Lotynų šalyse. Brazilus – išnaudoti Lietuvą verslo plėtrai Europos Sąjungos rinkoje ir Rytų Europos šalyse.

Trečia - kultūra atveria visus vartus ir randa duris aklinose sienose tarpusavio supratimui. Norisi Lietuvoje matyti daugiau Brazilijos kultūros renginių, menininkų pasirodymų, norisi, kad Brazilija geriau pažintų šiuolaikinės lietuviškosios kultūros ir tautos dvasios klodus. 2009 m. Vilnius taps Europos kultūros sostine – tai puiki proga aplankyti ir geriau pažinti mūsų šalį.

Ir ketvirta - saugus ir klestintis pasaulis – mūsų visų bendra atsakomybė prieš ateities kartas. Nei viena sparčiausiai augančių pasaulio ekonomikų - Brazilija, nei nedidukė šalis Šiaurės Europoje - Lietuva, negali gyventi tik šia diena. Privalome rūpintis savo vaikų ateitimi, tausoti gamtos turtus, klimatą ir energijos šaltinius ateinančioms kartoms.


Gerbiamieji,

Labai džiaugiuosi turėjęs galimybę pabendrauti su jumis čia, San Paule, pasauliniame metropolyje, svarbiausioje Brazilijos kultūros, finansinių biržų ir prekybinių sandorių širdyje. Apie San Paulą sakoma, kad tai miestas, kuris „niekad nesustoja“. Tikiuosi, kad šiandien mano pranešimas padėjo jums geriau pažinti Lietuvą ir atrasti naują partnerį išsiplėtusioje, besikeičiančioje Europoje, kuri taip pat niekada „nestovi vienoje vietoje“.

Ačiū už dėmesį! Muito Obrigado Pela Atencao!
Valdas Adamkus, Lietuvos Respublikos Prezidentas
© 2006–2009 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija | Kontaktai | Apie netikslumus prašome pranešti