Lietuvos Respublikos Prezidentas
Prezidento veikla Prezidento institucija Prezidento šeima Spaudos centras



Prezidento darbo kalendorius Prezidento darbo kalendorius
Detalūs kontaktai Kontaktai
Paieška Paieška
Spausdinti spausdinti
Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus kalba Willibaldo gimnazijoje Vokietijoje
2008-07-03  

Eichštetas, Vokietija, 2008 m. liepos 3 d.

Gerbiamasis gimnazijos direktoriau,
Mieli moksleiviai ir mokytojai,
Brangūs lietuviai ir Lietuvos bičiuliai,

Šiandienos renginys Eichštete – tai simbolinis lietuvių sugrįžimas į šį puikų baroko miestą. Po ilgų odisėjų įvairiose šalyse čia vėl susikerta mūsų keliai ir iš laisvos Lietuvos, ir iš įvairių pasaulio kampelių.

Šiandien mes puikiai prisimename dienas, kai Vokietija, per kurią buvo praūžusios Antrojo pasaulinio karo audros, prieš šešiasdešimt metų priėmė mus, karo pabėgėlius, kurie, gelbėdami savo gyvybes nuo naujos sovietų okupacijos baisumų, pasitraukėme iš Lietuvos.

Paradoksalu, tačiau būtent karo nuniokotoje, pralaimėjusios politinės filosofijos šalyje, kuri pati sutrikusi stovėjo kryžkelėje, mes patyrėme jos žmonių svetingumą ir gerumą. Čia mes galėjome mokytis ir iš naujo kurti savo gyvenimus. Čia, Vokietijoje, visai Lietuvos žmonių kartai atsivėrė durys į ateitį. Tai išliko giliai mūsų širdyse.

Gyvenimo Vokietijoje periodas buvo kupinas sunkumų ir išbandymų, tačiau jie grūdino ir neleido nuleisti rankų. Būtent čia skleidėsi naujos viltys ir buvo kuriami naujo gyvenimo planai bei svajonės.

Ką tik atidengėme lentą, kurioje įrašyti Eichštete studijavusio lietuvių jaunimo didžiausi lūkesčiai: kad Pasauliui būtų grąžinta taika, o Lietuvai – laisvė!

Deja, ne visi sulaukė šios gražios akimirkos, kai galime įsitikinti, jog neblėstanti viltis ir atkaklūs siekiai gali padaryti stebuklus – mes, dabar laisvos Lietuvos piliečiai, būdami taikioje ir besivienijančioje Europoje, atvykome į Eichštetą.

Gerbiamieji,

Atkurdami savo valstybingumą ir kurdami šiuolaikinę, laisvą Lietuvą, mes nuėjome ilgą kelią. Šiais metais minime „Sąjūdžio“ Lietuvoje ir „dainuojančių revoliucijų“ Baltijos valstybėse dvidešimtmetį, 2009-aisiais minėsime kitas Europai svarbias datas – Molotovo–Ribentropo pakto septyniasdešimtmetį ir Berlyno sienos griuvimo dvidešimtmetį. Šias datas skiria net penki karo ir Europos padalijimo dešimtmečiai.

Šiandien galime ir turime aiškiai įvardyti abu totalitarizmus, dėl kurių dar prieš Antrąjį pasaulinį karą Europa buvo padalyta, Lietuva vėl buvo okupuota, o tūkstančiai lietuvių atsidūrė Sibire ir pabėgėlių stovyklose Vokietijoje – turime tai padaryti tam, kad Europa prisimintų šias skaudžias pamokas ir žengtų kitu keliu.

Karo ir gresiančios naujos okupacijos nublokšti į Vokietiją lietuviai tęsė Nepriklausomos Lietuvos tradicijas – steigė gimnazijas, meno mokyklas ir sporto klubus, leido knygas ir laikraščius.

Tai ypatingas, nors dar kiek per mažai suprastas ir nepakankamai įvertintas išblaškytos Lietuvos ir lietuvių paveldas Vokietijoje. Šį paveldą turime iš naujo atrasti, išsaugoti ir skleisti. Nes tai yra neįkainojamas Lietuvos ir Vokietijos turtas.

Neturime pamiršti ir vokiečių kultūros palikimo Lietuvoje, kurį iki šiol mums primena Vokiečių gatvė Vilniuje, „Taravos Anikės“ paminklas Klaipėdoje ar Tomo Mano namelis Nidoje.

Prisimename ir tragiškus Lietuvos piliečių vokiečių likimus po karo, jų ištrėmimą iš Lietuvos, taip pat ir „Vilko vaikus“  – Lietuvoje atsidūrusius vokiečių našlaičius iš Rytprūsių – užaugusius lietuvių šeimose be teisės kalbėti gimtąja kalba ir vadintis tikraisiais vardais.

Prisimename ir holokaustą, tragiškai nutraukusį šimtmečius Lietuvoje gyvenusių žydų kultūros tradiciją.

Šiuose bendruose ir labai skaudžiuose prisiminimuose nereikia ieškoti keršto ir nesantaikos židinių, turime matyti bendrą ateitį, kurioje nebebūtų vietos karams, miestų griovimui, žmonių ir tautų likimų laužymui.

Vokietijos gyvybingumas, lankstumas, karčių praeities pamokų suvokimas ir ištikimybė demokratinėms vertybėms turi didelės įtakos naujos Europos kūrimui. Džiaugiuosi, kad kartu su Jūsų šalies vadovais galiu prisidėti prie tarptautinės bendruomenės ateities kūrybos demokratinių vertybių pagrindu.  

Ponios ir ponai, 

Šiandien yra puiki proga dar kartą išreikšti savo asmeninę ir visos lietuvių tautos padėką Eichšteto žmonėms, padėjusiems lietuvių pabėgėliams sunkią mūsų tautai valandą bei keletą dešimtmečių saugojusiems lietuviškos gimnazijos atminimą.

Džiaugiuosi, kad apie šį Lietuvos ir Vokietijos draugystei simbolinį istorijos laikotarpį šiandien sužino ir abiejų tautų jaunimas. Užsimezgę glaudūs ryšiai tarp Kauno ir Eichšteto moksleivių simbolizuoja saugią ir nedalomą Europą, kurioje kiekviena tauta gali laisvai pasirinkti savo likimą. Tai, kas mums buvo tik svajonė, Jums, jaunajai kartai, tapo realybe.

Jūsų neskiria dirbtinės sienos, Jūs galite laisvai bendrauti, keliauti ir ugdyti savo talentus. Dėl laisvės ir demokratijos idealų įsigalėjimo prieš Jus atsiveria praktiškai beribės galimybės. Drąsiai jomis naudokitės. Nebijokite paversti savo didelių svajonių realiais darbais, kurie dar labiau sutvirtintų laisvės ir demokratijos pozicijas. Tai bus didžiausia Jūsų dovana ateities kartoms.

Ačiū už dėmesį.

Valdas Adamkus, Lietuvos Respublikos Prezidentas
© 2006–2009 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija | Kontaktai | Apie netikslumus prašome pranešti