Lietuvos Respublikos Prezidentas
Prezidento veikla Prezidento institucija Prezidento šeima Spaudos centras



Prezidento darbo kalendorius Prezidento darbo kalendorius
Detalūs kontaktai Kontaktai
Paieška Paieška
Spausdinti spausdinti
Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus kalba, pasakyta Energetikos saugumo viršūnių susitikime Kijeve
2008-05-23  
Nuotrauka

Jūsų Ekscelencijos,
Ponios ir ponai,

Norėčiau padėkoti Prezidentui Juščenkai, organizavusiam šį svarbų renginį. Šiandienos Viršūnių susitikimas Kijeve rodo, kad dialogas dėl energetikos saugumo, kurį mes pradėjome Krokuvoje ir tęsėme Vilniuje, yra tvirtas, dinamiškas ir naudingas.

Šiandien energetika yra ne tik pats svarbiausias, bet ir reikalaujantis ypač skubių sprendimų tarptautinės politikos klausimas. Diversifikuoti energijos tiekimo šaltiniai, politinis ir ekonominis stabilumas, klimato kaita, alternatyvūs energijos ištekliai, naftos kainos, tvarus ekonomikos augimas – visa tai yra glaudžiai tarpusavyje susiję dalykai. Ši tarpusavio priklausomybė yra esminis pasaulinės energetikos rinkos bruožas. Šioje rinkoje  vienas elementas, labiau nei kiti, lemia, ar pasaulis taps saugesnis, ar pavojingesnis. Tai – atsakomybė.

Iš tiesų, atsakinga nacionalinė energetikos politika ir bendra tarptautinė atsakomybė už energetinį saugumą visame pasaulyje yra kelias į saugesnį, stabilesnį ir turtingesnį pasaulį.

Pastaruoju metu Lietuva daug nuveikė, kad taptų dar  atsakingesne partnere energetikos srityje, Pavyzdžiui, mes aktyviai sprendžiame ES „energijos salos“, kuriais priklauso ir Baltijos valstybės, problemą. Tai iliustruoja ir energijos tiltų į Lenkiją ir Švediją projektai Prieš penkias dienas buvo įkurta bendra Lietuvos ir Lenkijos įmonė, kuri statys Lietuvą ir Lenkiją jungsiantį energijos tiltą. Nuosekli ir didžiulė pažanga plėtojant kitą komerciškai perspektyvų projektą – energijos tiltą į Švediją – būtų aiškus ir stiprus signalas Europai, kad Lietuva ir jos partneriai rimtai žiūri į „energijos salų“ problemą. Abu šie projektai yra strategiškai svarbūs ne tik regionui, bet ir visai Europos Sąjungai. Vargu ar bus galima kalbėti apie veiksmingą Europos energetikos rinką, jei izoliuotos rinkos nebus integruotos į bendrą ES energetikos tinklą.

Be to, mes rengiamės Lietuvoje statyti naują atominę elektrinę ir dirbame šia kryptimi. Šis projektas padės išspręsti galimo elektros energijos stygiaus regione problemą ir paįvairins energijos šaltinius. Tikiuosi, kad, glaudžiai bendradarbiaudami su partneriais, šį projektą įgyvendinsime laiku.

Baltijos ir Juodosios jūros regiono šalys taip pat imasi iniciatyvų Europos energetikos saugumui padidinti. Šiuo klausimu Krokuvos energetikos forumas yra nepakeičiamas, nes čia valstybės gali atvirai kalbėtis, keistis nuomonėmis, derinti požiūrius ir ieškoti kūrybiškų sprendimo būdų. Matau pagirtinas Ukrainos ir kitų valstybių pastangas suburti Kaspijos ir Juodosios jūros bei ES šalis prie vieno stalo, kur jos galėtų kartu aptarti energetikos problemas. Pritariu šioms pastangoms ir džiaugiuosi Ukrainos iniciatyva parengti esminius energetinio saugumo principus, kuriais remiantis  būtų formuojama energetikos politika visoje Baltijos, Juodosios ir Kaspijos jūros erdvėje. Šią iniciatyvą reikėtų toliau svarstyti ir tikiuosi, kad mūsų specialistai padirbės šiuo klausimu.

Energetikos saugumas kelia mums daug įvairių iššūkių, kuriems reikia nuolatinio tarptautinės bendruomenės įsitraukimo. Tačiau jei lauksime, kol dėmesį šiems klausimams skirs visos šalys, nieko nepasieksime. Todėl viliuosi, kad Krokuvos iniciatyvos šalys tęs ir stiprins bendradarbiavimą energetikos klausimais, nes šis bendradarbiavimas  formuoja Europos energetikos erdvę teigiama linkme. Mūsų pastangos turėtų būti nukreiptos šiomis penkiomis kryptimis.

Pirma, turime prisiimti atsakomybę ne tik už mūsų pačių, bet ir už viso regiono energetikos saugumo politiką.

Antra, turime toliau propaguoti esminius principus, suformuluotus Energetikos chartijos sutartyje ir pakartotus Vilniaus energetikos saugumo konferencijos išvadose. Šie principai – tai skaidrumas, abipusis pasitikėjimas, abipusiškumas, nediskriminavimas, konkurencija ir kiti.

Trečia, turėtume stengtis bendrą ES reguliavimo sistemą plėsti tolyn į Rytus. Svarbu sėkmingai baigti derybas su Turkija, Ukraina ir Moldova, kad jos taptų visateisėmis Energetikos bendruomenės narėmis, ir skatinti šią bendruomenę plėstis iki Pietų Kaukazo. Tai padėtų užmegzti stabilius ir prognozuojamus santykius su ES kaimyninėmis šalimis.

Ketvirtas konkretus žingsnis, kurį mūsų šalys galėtų žengti – tai tolesnis naftotiekio Odesa–Brodai–Plockas–Gdanskas tiesimas. Sėkmingai įgyvendinus šį projektą, atsivertų realios galimybės naftą iš Kaspijos jūros gabenti tiesiai į Europą. Labai svarbu, kad į šį projektą būtų įtrauktas Azerbaidžanas, kuris yra svarbiausias naftos tiekėjas. Didelę strateginę svarbą turėtų ir naftos tiekimas iš Kazachstano. Esu įsitikinęs, kad naftotiekis Odesa–Brodai–Plockas–Gdanskas bus naudingas visiems dalyviams. Tiekėjams jis bus naudingas, nes padidės rinkų įvairovė, Europai – nes padidės tiekėjų įvairovė, o tai yra pagrindinė sąlyga pasauliniam energetikos saugumui. 

Penkta, turėtume siekti plačios Europos Sąjungos energetinės partnerystės su Juodosios ir Kaspijos jūros šalimis.

Tai yra penkios konkrečios veiksmų kryptys, kuriomis turėtume plėtoti bendradarbiavimą energetikos srityje. Laikysiu tai sėkme, jei po pusmečio matysiu kiekvienoje iš šių penkių sričių padarytą pažangą.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad energetikos klausimai yra mūsų laikų didžiausias iššūkis. Jam, kaip ir kitiems svarbiems iššūkiams, tokiems kaip Europos atstatymas po karo ar dešimtojo dešimtmečio demokratiniai pokyčiai, reikia kitokios valstybių mąstysenos ir veiksmų. Žvelgdamas atgal į Europos Sąjungos ir Krokuvos iniciatyvos šalių pastaraisiais metais padarytą pažangą, manau, kad galėsime atremti šį iššūkį ir sukurti saugesnį, stabilesnį ir turtingesnį žemyną nuo Lisabonos iki Astanos. 

Valdas Adamkus, Lietuvos Respublikos Prezidentas
© 2006–2009 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija | Kontaktai | Apie netikslumus prašome pranešti