Lietuvos Respublikos Prezidentas
Prezidento veikla Prezidento institucija Prezidento šeima Spaudos centras



Prezidento darbo kalendorius Prezidento darbo kalendorius
Detalūs kontaktai Kontaktai
Paieška Paieška
Spausdinti spausdinti
Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus paskaita Talino universitete “Baltijos valstybės besikeičiančioje Europoje. Mūsų naujas vaidmuo ir bendra atsakomybė“
2008-04-29  
Nuotrauka

Gerbiamasis universiteto Rektoriau,

Gerbiamieji profesoriai ir dėstytojai,

Mieloji studentija!

Man labai malonu šiandien būti kartui su Jumis ir priimti Talino universiteto Garbės daktaro titulą. Džiaugiuosi tuo asmeniškai kaip žmogus, didelę savo gyvenimo dalį paskyręs demokratijos ir laisvės vertybių įtvirtinimui savo šalyje, ir kaip jums artimos ir draugiškos lietuvių tautos atstovas. Priimu tai kaip ženklą mus vienijančių bendrų vertybių, jausmų, tarpusavio supratimo ir pagarbos.

Šis bendrumas neatsirado staiga – mes, trijų Baltijos valstybių vadovai, ministrai ir politikai aplankome vieni kitus net po keletą kartų per metus. Baltijos bendradarbiavimas – tai vertybė, kurią metai iš metų kuriame nuosekliu ir kruopščiu darbu. Apie tai ir noriu šiandien pasidalyti su Jumis savo mintimis – apie Baltijos valstybių tapatybę ir atsakomybę, apie tai, kokie šiandien esame ir kaip ketiname kurti savo regiono žmonių gerovę kintančioje, naujus globalizacijos iššūkius sprendžiančioje Europoje.

Gerbiamieji,

Šiandien nesunku atsikirsti mūsų šalių bendrumu ir vienybe abejojantiems skeptikams: taip, mūsų šalys neturi bendros šimtametės istorijos, tačiau mums tekę bendri XX amžiaus išbandymai mus suartino. Taip, mūsų kalbos skirtingos, o kultūros unikalios, tačiau lietuvių tautos klasiko Juozo Tumo-Vaižganto žodžiais -- ,,mūsų kultūros istorijos stebėtinai pasikartoja. Aprašomoji estų gadynė lyg išplėštas iš lietuvių istorijos puslapis”. Tai puikiai iliustruoja ir sutampantys reikšmingi Estijos, Latvijos ir Lietuvos valstybių jubiliejai: šiemet ne tik švenčiame nepriklausomybės 90-mečius, bet ir mūsų žmonių laisvės judėjimų - Lietuvos Sąjūdžio ir Estijos bei Latvijos Laisvės frontų - 20 metų sukaktis.

Mūsų likimas XX amžiuje buvo vienas, tačiau ar visada buvome vieningi savo siekiais? Per pastaruosius du dešimtmečius mes, trys artimiausios Baltijos kaimynės, neišvengėme daugeliui valstybių būdingos tarpusavio konkurencijos vardan pažangos, tačiau šiandien galime pagrįstai didžiuotis XXI amžiuje mus vienijančia sėkme, veržlumu ir ambicijomis. Sėkmingai reformavome savo ūkį ir institucijas, ekonomikos augimo tempais išsiskiriame iš visų Europos šalių, o užsienio politikoje tapome tvirtais demokratijos, įstatymo viršenybės ir saugumo gynėjais.

Esame matomi ir dažniausiai prisistatome kaip vieno Baltijos regiono šalys. Turime pripažinti akivaizdžią tiesą - tai, kas šiandien vyksta mūsų valstybėse, tiesiogiai veikia kitas Baltijos šalis. Jei kaimynams gerai sekasi, mums nuo to - tik geriau. Geros žinios apie Estiją, Latviją ar Lietuvą garsina visą regioną kaip dinamišką, patrauklų investicijoms ir turizmui. Tačiau blogos žinios sklinda dar greičiau ir pirmiausia pakenkia artimiausiems kaimynams. Jei įtakingi pasaulio dienraščiai pranašauja ekonomikos nuosmukius ar krizes -- tai taiko visoms trims Baltijos valstybėms kartu.

Lietuvių ir estų laimėjimai daugelyje gyvenimo sričių - meno, mokslo, sporto - mane įtikina, kad ne valstybės teritorijos dydis, ne tautos gausumas lemia sėkmę. Sėkmę lemia vidinė stiprybė, atsakomybė už savo sprendimus. Tokią vidinę stiprybę turime kurti ne tik savo šalies viduje, bet ir aplink save, laikytis išvien ir jaustis atsakingais už artimiausias kaimynes, už mus supantį Baltijos regioną, už Europos Sąjungą ir jos kaimynus Europoje.

Gerbiamieji,

Po kelių dienų minėsime narystės Europos Sąjungoje ketverių metų sukaktį. Per šiuos metus mūsų integracija tapo visavertė – išmokome dirbti Briuselio koridoriuose, nyksta riba, skirianti ,,naujuosius” ir ,,senuosius” narius. Europa, jos praeitis ir dabartis -- tai mūsų Europa. Nors pusę šimtmečio buvome nuo jos atskirti, tačiau šiandien mūsų rankose – atsakomybė ją kurti ir stiprinti.

Tai nelengva užduotis. Šiandieninės pasaulio tendencijos niūrios: akivaizdžiai jaučiame pasaulio ekonomikos svyravimus, klimato kaitos keliamas grėsmes, o analitikai pranašauja pasaulines – finansų, maisto ir energetikos išteklių -- krizes. Sparčiai augantys naujieji pasaulio galios centrai ir vis labiau stiprėjančios nedemokratinių režimų šalys ilgalaikėje perspektyvoje ekonominiu ir technologiniu požiūriu gali aplenkti konstitucinių reformų sąstingyje užsibuvusią Europos Sąjungą.

Tačiau galbūt ne be reikalo apie mus, Baltijos valstybes, dažnai sakoma, kad ,,rungiamės sunkesnėje nei savo svorio kategorijoje”? Ne kartą, dalyvaujant sudėtingose Europos lyderių derybose strateginiais klausimais, man kildavo mintis, kad galbūt mūsų, nedidelių, tačiau ambicingų, nepriklausomybės kovų užgrūdintų ir reformų inercijoje įsibėgėjusių valstybių užduotis ir yra -- išjudinti patogaus snaudulio apimtą Europą.

Atrasti ir įtvirtinti šį savo vaidmenį kintančioje Europoje turime jau šiandien. Privalome kartu galvoti apie mūsų bendrus prioritetus: ko turėtų siekti 2013 metais Europos Sąjungai pirmininkausianti Lietuva ar 2015 – Latvija? Kokią Europos Sąjungą norime matyti 2018 – jubiliejiniais Baltijos valstybių nepriklausomybės 100-mečio metais, kuomet pirmininkavimo vairą perims Estija?

Norisi tikėti, jog Lisabonos sutartis žymi naują, brandų ES raidos etapą – kad Europa taps stipresnė ir demokratiškesnė, tačiau reikia didelio ryžto šiems laimėjimams įgyvendinti. Kaip reikia šalių politinės valios Lisabonos strategijai įgyvendinti ir Europos konkurencingumui didinti . Norėčiau aptarti su Jumis, mano manymu, svarbiausias sritis, kuriose Baltijos valstybės turi veikti išvien ir ryžtingai judėti pirmyn, parodyti savo veržlumą ir, stiprindamos regiono integraciją su Europos Sąjunga, kartu stiprinti ir pačią Europą.

Pirmiausia išskirčiau mūsų bendrą atsakomybę už energetinį saugumą. Pasikartosiu, tačiau dar kartą pabrėšiu, kad energijai tampant vienu svarbiausių XXI amžiaus iššūkių, Europos Sąjungos stiprybė priklausys nuo sugebėjimo sukurti vieningą vidaus rinką, kurioje neliktų energetinių salų, ir sugebėjimo vieningai kalbėtis su išorės partneriais.

Turime visomis išgalėmis siekti šių tikslų ir kartu neatsitraukti nuo jau pradėtų strateginių darbų savo regione. Į priekį judantis naujos atominės elektrinės projektas, elektros tiltai į Šiaurės šalis ir Lenkiją, leisiantys įsijungti į Vakarų energetikos sistemas, - tai mūsų neatidėliotini prioritetai, kurių įgyvendinimas reikalauja vieningų Baltijos valstybių pastangų, bendros atsakomybės suvokimo ir pasitikėjimo vienų kitais.

Mūsų solidarumas šiandien taip pat būtinas, kad Lietuvos stojimo į ES sutartyje duotas įsipareigojimas iki 2009 metų pabaigos uždaryti Ignalinos AE netaptų viso regiono ekonominės ir ekologinės krizės priežastimi. Priklausomybė nuo vienintelio išorinio dujų tiekėjo, energijos tiekimo patikimumas ir smarkiai padidėjęs aplinką teršiančių išteklių naudojimas – tai tik vienos iš svarbiausių galimos krizės priežasčių.

Antra, mūsų bendra atsakomybė turi apimti ir nuo energetikos klausimų neatsiejamą aplinkosaugos bei klimato kaitos sferą. Baltijos jūros regionas yra vienas labiausiai pažeidžiamų klimato kaitos kontekste, o mūsų uždarai Baltijos jūrai didelį pavojų kelia planuojami milžiniško masto infrastruktūros projektai kaip Šiaurės dujotiekis ir itin sparčiai augantis naftos transportavimas tanklaiviais. Negalime leisti, kad Baltijos jūra taptų „naujuoju Bosforu“ -  juk bet koks incidentas jūroje, kur palaidoti didžiuliai kiekiai cheminio ginklo, gali sukelti ekologinę katastrofą ir atnešti nepataisomą žalą visam regionui. Privalome užtikrinti aukščiausius aplinkos apsaugos standartus bet kokiai Baltijos jūroje ir krante vykdomai ūkinei veiklai.

Trečia, rinkų globalizacija ir jų tarpusavio priklausomybė rodo būtinybę integruoti transporto sistemas regionuose ir tarp regionų. Via Baltica ir Rail Baltica projektai negali likti vien gražiais Baltijos valstybių bendradarbiavimo simboliais, juos įgyvendinę, sukursime efektyviai veikiančią Šiaurė--Pietūs transporto ašį bei susisiekimą visame rytiniame Baltijos jūros regione nuo Berlyno iki Sankt Peterburgo.

Gerbiamieji,

Globalizacijos iššūkių draskomas pasaulis Europai kelia vis daugiau sudėtingų klausimų. Deja, Europos Sąjungos išorės politika dažnai yra lyg našlaitė, kuri lieka be priežiūros visiems rūpinantis tik savais, nacionaliniais interesais. Lisabonos sutartyje įtvirtintos reformos ir naujos institucijos -- ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai bei jam padėsianti Europos diplomatinė tarnyba -- gali sustiprinti Europos Sąjungą ir leisti užimti jai deramą vietą pasaulio politikoje. Tačiau kokio vaidmens, mūsų manymu, Europa turėtų imtis?

Išskirčiau Europos Sąjungos atsakomybę už savo kaimynus. Šiandien matome, kaip aktyviai buriama Europos ir jos pietinių kaimynių sąjunga. Neabejoju, kad lygiavertis dėmesys kaimynėms Europos Rytuose yra ypač reikalingas. Laisva prekyba, bendradarbiavimas energetikos ir gynybos srityse, teisės derinimas su ES teise, darbo rinkos poreikius atitinkantis laisvas žmonių judėjimas - visa tai pirmiausia naudinga pačiai Europos Sąjungai. Tačiau neturime pamiršti, kad šie maži ir dideli suartėjimo žingsniai jokiu būdu neturi tapti Europos Sąjungos plėtros alternatyva. Ukraina, Baltarusija, Moldova, Pietų Kaukazo tautos – ištisus šimtmečius buvo ir yra sudedamoji Europos istorijos ir tapatybės dalis. Noras nustatyti Europos Sąjungos ribas – tai istorijos stabdymas.

Stiprinkime ir vienykime Baltijos valstybių pastangas Rytų Europoje. Gražus buvusių Estijos vadovų, mano gerų draugų - Arnoldo Ruutelio ir Marto Laaro veiklos Ukrainoje ir Gruzijoje pavyzdys turėtų įkvėpti dar daugiau mūsų šalių diplomatų, visuomeninių organizacijų ir jaunimo ryžto bei pastangų dalytis Baltijos valstybių transformacijos patirtimi ir eurointegracijos žiniomis su kaimyninių šalių žmonėmis.

Šiam ir kitiems, bendriems ekonominiams bei gynybiniams tikslams įgyvendinti – šiandien ne mažiau svarbi Europos ir JAV transatlantinė partnerystė. Nesvarbu, kas šiemet taps naujuoju Jungtinių Valstijų Prezidentu – demokratas ar respublikonas, - tvirtai tikiu, kad, jungiamos bendrų vertybių ir interesų, abi Atlanto pusės privalo ir toliau bendromis pastangomis ginti laisvės ir demokratijos vertybes pasaulyje.

Kaip tik šiemet šventėme dešimtąsias JAV ir Baltijos šalių partnerystės chartijos pasirašymo metines. Dar iki narystės NATO ši chartija pavertė Baltijos šalis neatsiejama transatlantinio ryšio dalimi ir tapo mūsų integracijos į bendrą saugumo erdvę preliudija. Tikiu, kad ši erdvė turi plėstis – apimti tais pačiais idealais tikinčias visuomenes ir integracijos siekiančias šalis, kaip Gruzija ir Ukraina, kai jos bus tam pasirengusios.

NATO - didžiausias pasaulyje demokratinis saugumo Aljansas, ir mes, be abejonės, tokį jį norėtume matyti dar daugelį metų. Džiaugiuosi, kad Baltijos valstybių bendradarbiavimas NATO saugumo ir kariniais klausimais yra lyg naujosios Baltijos Antantės kūrimas – bendrai saugoma mūsų oro erdvė, bendra karinė jūrų eskadra ir sausumos pajėgų bendradarbiavimas, Baltijos gynybos koledžas ir bendros pastangos kibernetinės apsaugos srityje. Mano manymu, NATO šiandien turėtų aiškiai apibrėžti ir savo vaidmenį užtikrinant šalių narių energetinio saugumo interesus. Todėl šiuo metu Lietuvoje aktyviai diskutuojame dėl regioninio energetinio saugumo centro įkūrimo.

Neabejotinai turime permąstyti ir ES santykius su Rusija. Nuo Rusijos elgesio šiandien priklauso daugelis Europos žmonėms svarbių dalykų: energetinis saugumas ir klimato kaita, pasaulinių konfliktų prevencija ir regioninių ,,įšaldytų konfliktų“ sprendimas, ekonominio bendradarbiavimo laisvė, investicijos ir prekyba. Tačiau ne mažiau nuo Europos šiandien yra priklausoma ir pati Rusija – Europa yra ir didžiausia investuotoja Rusijoje bei pagrindinė jos energetinių išteklių realizavimo rinka. Negalime leisti Rusijai nesilaikyti savo įsipareigojimų bei lošti Europos nesugebėjimo tarpusavyje susitarti korta.

Šiandien, formuojant ES santykius su Rusija, Baltijos valstybių vienybė – nepaprastai svarbi. Savo kalbose, veiksmuose ir pozicijose privalome nuolat būti atsakingomis viena už kitą ir už visą regioną. Tai taptų solidarumo pavyzdžiu ir kitoms ES valstybėms. Būtent solidarumas turėtų būti svarbiausiu naujų, skaidrių ir abipuse pagarba bei nauda grindžiamų Europos Sąjungos ir Rusijos santykių principu.

Gerbiamieji,

Baltijos regione nesame vieniši. „Baltijos broliai“ regione turi „Šiaurės pusbrolius“, kurie panašiai vertina šiandienos iššūkius ir kurių solidarumą bei paramą ne kartą patyrėme žengdami demokratinių reformų ir euroatlantinės integracijos keliu. Šiandien buvimas bendroje Europos Sąjungos šeimoje ir transatlantiniame saugumo aljanse suteikia daugybę galimybių naujoms bendroms iniciatyvoms, tokioms kaip Europos Komisijos rengiama Baltijos jūros strategija, kurios vienas pirmųjų iniciatorių buvo Estijos Prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas. 

Baigdamas norėčiau akcentuoti svarbų Baltijos stiprybės šaltinį - stiprų mūsų istorijos pajautimą, esminį mūsų kultūrų ir kalbų vaidmenį. Skatinkime savo vaikus kuo geriau pažinti kaimynų kultūrą, mokytis vieni kitų kalbų, jausti vieningą regiono pulsavimą. Neturime sustoti ir tuomet, kai mums sako – pamirškite istoriją. Tai mūsų bendra atsakomybė ateities kartoms - priminti Europai nepažįstamą vienos jos dalies istorijos pusę, patirtus skaudžius išgyvenimus, okupaciją ir komunistinių režimų padarytus nusikaltimus. Europa turi atidžiai pažvelgti į praeitį, kad geriau suprastų dabartį ir geriau pasiruoštų ateičiai. Priešstata totalitariniams režimams turi tapti bendros Europos vertybių sistemos dalimi.

Tikiu, kad mūsų bendra patirtis ir Baltijos kelio dvasia giliai įstrigo Lietuvos ir Estijos žmonių atmintyje, o mūsų tautos bus visuomet pasirengusios pirmos viena kitai ištiesti pagalbos ranką. Turime dar daug padaryti, kad sukurtume nedalomą ir laisvą Europą, siejamą bendrų vertybių ir interesų, su tvirtai ekonomiškai integruotu ir klestinčiu Baltijos regionu. Venkime konkuravimo ir siekime bendradarbiavimo tose srityje, kur mūsų tempai skiriasi, kur galime vieni kitus palaikyti, „patempti“. Nuo viso regiono gerovės priklauso kiekvienos iš Baltijos tautų gerovė.

Dar kartą dėkoju už man suteiktą garbę tapti šio universiteto bendruomenės nariu ir linkiu sėkmės ugdant pilietišką, tvirtų pažiūrų naująją Estijos visuomenės kartą, atsakingai ir drąsai žvelgiančią į ateitį. Noriu palinkėti čia susirinkusiam jaunimui nebijoti didelių svajonių ir didelių tikslų – kartais juos pasiekti reikia tiek pat pastangų, kiek ir mažiems tikslams, tačiau rezultatai būna skirtingi.

Valdas Adamkus, Lietuvos Respublikos Prezidentas
© 2006–2009 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija | Kontaktai | Apie netikslumus prašome pranešti