Lietuvos Respublikos Prezidentas
Prezidento veikla Prezidento institucija Prezidento šeima Spaudos centras



Prezidento darbo kalendorius Prezidento darbo kalendorius
Detalūs kontaktai Kontaktai
Paieška Paieška
Spausdinti spausdinti
Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus kalba apskrito stalo konferencijoje „1918 metai: išmoktos pamokos ir klaidos. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos santykiai tarpukario metais ir pasibaigus šaltajam karui“
2008-02-16  

Vilnius, 2008 m. vasario 16 d. LR Seimo Konstitucijos salė

Gerbiamieji konferencijos dalyviai,

Šiandien ypatinga diena, į kurią žvelgiame su pasididžiavimu ir semiamės iš jos tvirtybės. Lygiai prieš 90 metų, Vasario 16-ąją, lietuvių tauta išsikovojo teisę laisvai kurti ateitį ir laisvai tvarkytis savo valstybėje. Kaip atsitiko, kad lietuvių tauta ypač sunkiu laikotarpiu, paskelbė ir išsaugojo nepriklausomybę? Kad ir kiek ieškotume, stebuklingų receptų nerasime. Rasime tik nenugalimą tikėjimą ir pasiaukojantį darbą valstybės labui. Lietuvos šviesuomenė tikėjo valstybės idėja ir tautos prisikėlimu. O mūsų žmonės – savo šviesuomene. Šio abipusio tikėjimo ir pasitikėjimo dėka gimė tautos jėga, sukūrusi stiprią tarpukario Lietuvos valstybę.

Šalia mūsų gyvenančių baltarusių ir kitų tautų laisvė buvo atimta vos po keleto metų. Šiandien tas laisves jos atsikovoja žingsnis po žingsnio. Todėl, būdami tos pačios Europos valstybės, turime siekti, kad Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos, Kaukazo šalių nepriklausomybė būtų sutvirtina. Jų grįžimas į Europos šeimą yra neišvengiamas ir būtinas kuriant stiprią, solidarią ir brandžią Europą.

Yra ir skaudžioji istorijos pamokos pusė. Ji prasidėjo kai tarpukario Europoje gimė ir ėmė stiprėti nepasitikėjimas, valstybių izoliacija, slapti veikimo metodai ir suokalbiai. Nesutikus ryžtingo pasipriešinimo ši politika atvedė į didžiausias žmonijos istorijoje humanitarines katastrofas – holokaustą, tautų naikinimą, deportacijas. Šių tragedijų šaknys – totalitarizmo, nacistinės ir komunistinės ideologijų įsigalėjimas. Tai buvo istorijos rykštė. Tuos dalykus turime aiškiai įvardinti ir juos analizuoti tam, kad jie daugiau niekuomet nepasikartotų.

Lenkija ir Vokietija bei Lietuva ir Lenkija pastaraisiais dešimtmečiais pateikė puikių istorinio susitaikymo, geros kaimynystės politikos pavyzdžių. Tačiau valstybių partnerystė yra pilnavertė tik kai į ją aktyviai įsijungia žmonės. Tad visa širdimi remiu visuomeninių iniciatyvų – Lietuvos–Vokietijos Forumo ir Lietuvos-Lenkijos jaunimo fondo - darbą, ieškant naujų bendravimo formų. Tikiuosi, kad šios iniciatyvos kartu su šiemet vykstančiais Lietuvos ir Vokietijos Kultūros metais dar labiau suartins mūsų tautas.

Žvelgdami į savo valstybių ateitį, nepamirškime ir šalia gyvenančių kaimynų. Visi esame susieti matomais ir nematomais žmogiškaisiais, prekybiniais bei kultūriniais saitais. Mūsų gerovė ir išlikimas priklauso ir nuo mūsų kaimynų gerovės. Pasitikėjimas, atvirumas, tolerancija ir nuolatinis bendravimas bei drąsa atvirai kalbėti apie istoriją - tai principai, kuriais turime grįsti kaimyninius santykius.

Linkiu Jums atvirų diskusijų, sveikinu visus į Lietuvą atvykusius švęsti mūsų valstybės atkūrimo Jubiliejaus.

Valdas Adamkus, Lietuvos Respublikos Prezidentas
© 2006–2009 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija | Kontaktai | Apie netikslumus prašome pranešti