Lietuvos Respublikos Prezidentas
Prezidento veikla Prezidento institucija Prezidento šeima Spaudos centras



Prezidento darbo kalendorius Prezidento darbo kalendorius
Detalūs kontaktai Kontaktai
Paieška Paieška
Spausdinti spausdinti
Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus kalba, pasakyta Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų pagerbimo iškilmėse
2008-02-12  

Gerbiamieji laureatai,
Ministre Pirmininke, kultūros ministre,
Malonūs šventės svečiai,

Turime gražią tradiciją minint Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją – pagerbti iškiliausius mūsų kultūros ir meno kūrėjus.

Toks meno ir valstybės priartėjimas neretai vertinamas dviprasmiškai. Juk ir tikro menininko prigimtyje, ir tikroje kūryboje visada rasime protesto prieš nusistovėjusią tvarką ir sistemą, rasime pastangų provokuoti, eiti atskirai nuo daugumos, būti savotiška opozicija. Tačiau kartu tai – visaverčiam šalies gyvenimui būtina opozicija, kurianti ir sauganti nuo rutinos, verčianti visuomenę nauju žvilgsniu nuolat peržvelgti savo gyvenimą ir nusistovėjusią tvarką. Kad rastume dvasinių galių su ironija įvertinti savo silpnąsias puses bei išminties atsinaujinti ir susitelkti ties tuo, kas iš tikrųjų tikra. Kas kuriama ne tik  šiandienai, bet ir ateičiai. Iš ko Lietuvą ir lietuvius šiandien atpažįsta pasaulis, o ateityje atpažins būsimosios tautiečių kartos.

Manau, kad tas tęstinumas, vienų kartų gebėjimas kurti vertybes, o kitų – jas perimti bei pripažinti savomis, - ir yra tikroji tautos kultūra. Visi menininkai – ir dabar čia, šioje salėje, maloniai pagerbiami, ir kantriai triūsiantys prie knygų, molbertų ar Lietuvos scenose, - visi jie turėjo savo mokytojus ir autoritetus, visi jie savo kūryba tęsė pirmtakų darbus ir sekė jų takais, kad vėliau jų pačių mintys naujai atgimtų jų kūriniuose.

Kartoms ir asmenybėms keičiantis, lieka nacionalinė kūryba. Šiame žodžių junginyje, kaip ir teikiamos premijos pavadinime, norėčiau akcentuoti “nacionalinė”. Tai, ką jūs sukūrėte, parašėte ar suvaidinote, jau nėra vien Jūsų svarbūs laimėjimai. Tai labai svarbu tautai ir valstybei – visaverčiam gyvenimui, gebėjimui kelti egzistencinius klausimus ir per grožį, prasmę bei išmintį ieškoti atsakymų. 

Džiugu, kad ieškojimai suartina pačių įvairiausių patirčių, įsitikinimų ir nuostatų menininkus. Istorija liudija, kad visavertei tautos kultūros ir meno raidai reikia visų Jūsų darbų – tylaus vienišiaus, kantriai tobulinančio savo kūrinį, ir visuomeniškai aktyvių viešojo gyvenimo judintojų, nuoširdų dialogą su žiūrovais mezgančio aktoriaus ir ironiškai bei saviironiškai mūsų gyvenimą bei kūrybą komentuojančio kritiko. Nacionalinė kūryba apima iš pirmo žvilgsnio pačius skirtingiausius požiūrius, patirtis, stilius ir kartas. Kad visa tai būtų suvokta ir, svarbiausia, pratęsta, kad būtų tęsiama mūsų kultūra, kad būtų tęsiama dvasingoji, kuriančioji Lietuva.

Žinau, kad būti menininku šiandienos pasaulyje yra didelis iššūkis. Bet ar kada nors buvo kitaip? Pervertę ir pasaulio, ir Lietuvos istoriją, matome: tikras menininkas visada kūrybingai priešinasi laikui ir pasauliui. Priešinasi ir daro daugybės šalia esančių žmonių gyvenimą gilesnį, gražesnį, prasmingesnį ir žmogiškesnį.

Tikiuosi, kad Nacionalinė ir meno premija bent simboliškai atlygina pastangas ir išgyvenimus, patirtus kuriant savąjį meną.  Nuoširdžiai dėkoju laureatams Alfonsui Andriuškevičiui, Vytautui Kernagiui, Šarūnui Nakui, Vytautui Paukštei, Nomedai ir Gediminui Urbonams bei Zinaidai Nagytei – Katiliškienei už kantrų darbą. Dėkoju, už tai, kad einate ir Lietuvos žmones vedate grožio ir išminties keliu. Ačiū Jums!

Valdas Adamkus, Lietuvos Respublikos Prezidentas
© 2006–2009 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija | Kontaktai | Apie netikslumus prašome pranešti