Lietuvos Respublikos Prezidentas
Prezidento veikla Prezidento institucija Prezidento šeima Spaudos centras



Prezidento darbo kalendorius Prezidento darbo kalendorius
Detalūs kontaktai Kontaktai
Paieška Paieška
Spausdinti spausdinti
Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus kalba, pasakyta konferencijoje "Kaip sumažinti skurdą Lietuvoje?"
2007-11-28  
Nuotrauka

Gerbiamieji,

Esu čia, kad akivaizdžiai prisijungčiau prie Jūsų – išryškinant vieną iš skaudžiausių mūsų valstybės problemų – savos valstybės piliečių gerbūvį, jų vietą savoje bendruomenėje, jų ir jųjų vaikų ateitį. Ačiū tiems, kurie nenuleidžiate rankų rūpindamiesi šia problema, ieškant kelių ir išeities iš šios skaudžios, tragiškos, taip – tragiškos žmonių padėties. Kito žodžio tam nerandu.

Dar tik prieš kiek daugiau nei dešimt mėnesių čia, šioje salėje, diskutavome, taip, diskutavome, apie aktyvesnę skurdo ir socialinės atskirties mažinimo politiką. Tuomet raginau vietos bendruomenes, nuo kurių labiausiai priklauso žmonių gyvenimo kokybė, stiprinti savo veiklą. Pasisakiau, kad būtent šios bendruomenės geriausiai žino, ko imtis konkrečioje vietovėje ir kaip padėti savo bendruomenės nariams išbristi iš skurdo ir pradėti visavertį gyvenimą.

Gerai žinome, kad skurdas sunaikina žmogiškąjį orumą, žmogų išstumia į socialinį užribį ir sugriauna pasitikėjimą ne tik valstybe, aplinka, kurioje randasi, bet ir pačiu savimi. Skurde atsidūręs žmogus tiesiog ima negerbti savęs, savo vaikų ir artimųjų, savo bendruomenės. Deja, tas nusivylimas ir bejėgiškumas skatina ir smurtą šeimoje, prievartą ir visišką atitrūkimą nuo visuomenės.

Labai sunku apie tai kalbėti, bet visi iki šiol priimti sprendimai šioje srityje buvo mažai veiksmingi. Skurdo lygis Lietuvoje, kaip Jums žinoma, išlieka vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Statistika negailestinga, ji liudija, kad skursta net kas penktas Lietuvos gyventojas, o praėjusiais metais net dešimtadalis nuošimčio Lietuvos žmonių gyveno žemiau gilaus skurdo ribos, jų pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį nesiekė net 125 litų.

Tai skandalingi, skausmą ir nerimą keliantys faktai. Ir jie nėra anoniminiai, nes už šių skaičių yra mūsų kaimynai, mūsų artimieji.

Šiandien žinome, kad net 4 nuošimčiai visų Lietuvos vaikų gyvena socialinės rizikos šeimose, kuriose jie išmoksta gyventi skurde ir atskirty, ir jau neįsivaizduoja kitokio, jiems skirto gyvenimo visuomenėje. Šiose šeimose skurdas tampa žiauria tradicija, perduodama iš kartos į kartą. Nes čia vaikai iš tėvų ir kitų šeimos narių mokosi išgyventi – galbūt reikėtų nebijoti įvardyti ir tiesių žodžių: mokosi varganai egzistuoti – tik iš pašalpų ar labdaros ir nepuoselėja jokių profesinės karjeros ar geresnio gyvenimo vilčių.

Gerbiamieji,

Negalime leisti, kad tokia padėtis tęstųsi. Privalome bendromis jėgomis laužyti šias žiaurias ir neteisingas varganos egzistencijos taisykles. Esu įsitikinęs, kad ypač svarbu atsigręžti į vaikus ir įtraukti juos į socialinių paslaugų sferą. Tik taip padėsime vaikui įgyti pasitikėjimą savo jėgomis, skatinsime jį keisti savo gyvenimą ir nekartoti varganos tėvų gyvenimo istorijos.

Esamos nesėkmės, nusivylimas ir vargas liudija, kad kovoje su skurdu reikalingas persitvarkymas esamoje sistemoje, nes matome, kad vien tik centrinės valdžios institucijos nėra pajėgios gydyti socialinės atskirties ir skurdo žaizdų. Reikalinga visų mūsų sutelktinių pajėgų. Vyriausybės formuojamą politiką turi efektingiau įgyvendinti vietos savivalda. Žinoma, valstybės teikiami pinigai, parama yra svarbūs skurdžiai gyvenančioms šeimoms, kurioms socialinės išmokos dažniausiai yra vienintelis jų pragyvenimo, jų skurdaus egzistavimo šaltinis. Bet tai, ne esminis šios problemos sprendimas.

Šiandien Lietuvoje veikiančią piniginės paramos sistemą būtina tobulinti. Pastaraisiais metais visi aiškiai pamatėme – dabartinis piniginės paramos sistemos modelis neskatina žmonių dirbti, neskatina keisti turimos kvalifikacijos ar ją įgyti ir taip siekti rasti darbą ir gyventi, ir uždirbti savo gyvenimui.

Esu tvirtai įsitikinęs, kad mažinant skurdą daugiausiai turėtų nuveikti vietos bendruomenė, kurioje gyvena skurdo sekinamos šeimos. Tik vietos bendruomenės, geriausiai pažįstančios vargingiausius savo narius, gali padėti nenustumti jų į dar tamsesnį visuomenės užkampį. Tad atsigręžkime į savo varguolius, pastebėkime juos, būkime kartu su jais ir įtraukime juos į bendruomenės gyvenimą. Tikiu, kad, žengdami šiuo keliu, sugebėsime ne tik sumažinti skaudžią socialinės atskirties ribą tarp mūsų žmonių, bet praturtinsime savo bendruomenių gyvenimus nauja patirtimi ir naujomis idėjomis. Tikėtis greitos ir lengvos sėkmės nereikėtų, nes vertybinių nuostatų kaita greitai ir lengvai neateina.

Gera, kad sausio mėnesį čia, šioje salėje vykusioje konferencijoje, išsakytas kvietimas telkti bendruomenės pastangas yra išgirstas. Noriu nuoširdžiai padėkoti Pilietinės visuomenės institutui ir visiems partneriams, kurie, remiami Europos Komisijos ir padedami ekspertų, analizavo nacionalinį veiksmų planą skurdui mažinti ir nagrinėjo, kiek jis yra veiksmingas penkiuose Lietuvos rajonuose. Tikiuosi, kad Jūsų parengtos rekomendacijos bus išgirstos ir leis rasti kokybiškai naujus sprendimus skurdo mažinimo srityje, kad tai neliks dar vienas aidu besikartojantis žodinis susirūpinimas.

Viliuosi, kad skurdą ir socialinę atskirtį mažinančios iniciatyvos gims vietos bendruomenėse, o valstybės ir savivaldybės institucijos aktyviai ir noriai bendradarbiaus šiame kelyje.

Jūsų pradėtas ir tęsiamas darbas turi duoti apčiuopiamų rezultatų. Norėčiau ir linkėčiau kuo labiau telkti bendruomenių ir vietos savivaldos institucijų pastangas, veiksmingiau mažinti skurdą ir socialinę atskirtį visoje Lietuvoje.

Nepalikime šios problemos, suremkime pečius. Ačiū Jums už tai, kad nenuleidžiate rankų. Tikiu, kad dirbsime kartu siekdami, kad prie šios problemos greitai nebereikėtų grįžti ir rastume sprendimą visai Lietuvai.

Ačiū Jums.

Valdas Adamkus, Lietuvos Respublikos Prezidentas
© 2006–2009 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija | Kontaktai | Apie netikslumus prašome pranešti