Lietuvos Respublikos Prezidentas
Prezidento veikla Prezidento institucija Prezidento šeima Spaudos centras



Prezidento darbo kalendorius Prezidento darbo kalendorius
Detalūs kontaktai Kontaktai
Paieška Paieška
Spausdinti spausdinti
Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus kalba parodos Karas po karo: ginkluotas antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944-1953 atidaryme
2007-11-13  

Jūsų Ekscelencijos ambasadoriai,
Ponios ir ponai!

Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad man be galo džiugu lankytis Švedijoje – šalyje, kuri ankstyvuoju posovietiniu laikotarpiu padėjo pertvarkyti mūsų politinę bei ekonominę sistemą ir, tiesiogine to žodžio prasme, įtvirtino Lietuvą kelyje į plėtrą ir sėkmę. Šiandien Lietuvos ir Švedijos partnerystė peržengia nacionalines sienas, skatina demokratiją ir saugumą bei padeda kurti tvarią plėtrą ir gerovę Baltijos jūros regione. Šis regionas labai pasikeitė nuo praėjusio šimtmečio. Kai kartu su kaimyninėmis šalimis prieš daugiau kaip pusšimtį metų patekome į komunistinio režimo rankas, teritorijoje įsivyravo įtampa, nesaugumas ir iš mūsų buvo atimtos galimybės. Tačiau okupuotų šalių kova už laisvę Vidurio ir Rytų Europoje sužlugdė komunistinį režimą ir šiandien Baltijos jūra vėl vienija mūsų tautas.

Žlugus komunizmui, kai kurie didžiulės sovietų propagandos mašinos sukurti stereotipai neišnyko. Didelė Europos dalis iki šiol nežino visos istorijos apie tai, kas atsitiko su laisvę mylinčiomis Vidurio ir Rytų Europos tautomis po Antrojo pasaulinio karo. Ši paroda Karas po karo iš dalies užpildo pilkąsias istorijos zonas ir suteikia galimybę mūsų tautoms geriau suprasti vienoms kitas.

1945 metais Europoje karas baigėsi, tačiau Lietuvai jis nesibaigė. Mums vieną okupacinį režimą pakeitė kitas – toks pat žiaurus ir barbariškas. Baisios okupanto sukeltos žmogiškosios tragedijos privertė Lietuvos sūnus ir dukras pasirinkti laisvės kovotojų kelią. Ginkluotas pasipriešinimas išplito po visą šalį. Gerai organizuotas antisovietinio pasipriešinimo judėjimas atidžiai sekė tarptautinius įvykius. Kai 1949 metais susikūrė NATO, Lietuvos kovotojai už laisvę, išreikšdami visuomenės valią, priėmė deklaraciją, kurioje pasižadėjo kurti laisvą ir demokratinę Lietuvą bei ginti Šiaurės Atlanto sutartyje įtvirtintas euroatlantines vertybes. Šiandien ši deklaracija yra Lietuvos teisinės sistemos dalis.

Tik po aštuoniasdešimt metų, 1953-iaisiais, Sovietų armija sugebėjo palaužti paskutinį Lietuvos laisvės kovotojų būrį. Nelygiose kovose žuvo daugiau kaip 20 000 Lietuvos kovotojų už laisvę. Sovietų režimas įkalino arba ištrėmė į Sibirą daugiau kaip 300 000 Lietuvos gyventojų. Daugelis jų buvo nužudyti, nukankinti arba mirė nuo bado. Pusė milijono buvo priversti palikti namus ir bėgti į užsienį. Per šiuos neramius metus Lietuva prarado ketvirtadalį (1/4) savo gyventojų.

Tai mūsų istorijos dalis, kuri nėra būdinga tik mums vieniems. Visos šalys Sovietų Sąjungos vakaruose spontaniškai ir tarpusavyje nesusiderinusios sukilo kovai prieš okupantą. Ginkluoti pasipriešinimai prasidėjo Ukrainoje, Baltarusijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir kitur. Visose šiose šalyse žmogiškųjų tragedijų mastas buvo didžiulis. Todėl be galo svarbu ne tik mums, bet ir visai Europai tinkamai įvertinti nusikalstamų nacizmo ir komunizmo režimų įvykdytus žiaurumus.

Ponios ir ponai!

Parodoje vaizduojamos tikros istorijos ir mūsų kova už laisvę. Tamsiais sovietų okupacijos metais mus vienijo gyvi prisiminimai apie kovotojus už laisvę. Jie teikė mums viltį, kad ateis diena, kai bus atkurtas teisingumas ir Lietuvos Nepriklausomybė. Esu tikras, kad ši paroda, ypač jaunajai kartai, padės atverti istorinę atmintį, kuri yra be galo svarbi kuriant naują ir laisvą Europą.

Neabejoju, kad ir šios parodos, ir „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ renginių pristatymas leis Švedijos visuomenei geriau susipažinti su Lietuva ir jos istorija. 2009 metais Lietuva švęs savo vardo paminėjimo tūkstantmetį, o Vilnius tais pačiais metais bus Europos kultūros sostinė. Abi šios progos turistams ir Lietuvos svečiams suteiks tikrai unikalią galimybę dalyvauti gyvosios kultūros renginiuose.

Ponios ir ponai!

Lietuvos ir Švedijos politinę bei ekonominę partnerystę stiprina mūsų šalių draugystė ir žmonių tarpusavio ryšiai. Be galo džiaugiuosi, kad šiandien turėsiu galimybę Lietuvos vardu atiduoti istorinę ir simbolinę pagarbą vienam pirmųjų Švedijos lakūnų Karlui Olafui Dalbekui (Carl Olaf Dahlbeck). Jis, kartu su kitais Švedijos kariuomenės karininkais, kovojo Lietuvos laisvės kovose ir 1919--1920 metais padėjo mums sukurti oro pajėgas. Prezidentas Antanas Smetona įvertino K. O. Dalbeko asmeninį indėlį kuriant oro pajėgas – 1930 metais jis buvo apdovanotas vienu aukščiausių Lietuvos apdovanojimų. Tačiau dėl pirmalaikės mirties Švedijos aviatoriui šis apdovanojimas nebuvo įteiktas. Dabar, šiam apdovanojimui pagaliau pasiekus Švediją, tikiuosi, mūsų šalys ir toliau glaudžiai bendradarbiaus laisvės vardan visame pasaulyje

Valdas Adamkus, Lietuvos Respublikos Prezidentas
© 2006–2009 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija | Kontaktai | Apie netikslumus prašome pranešti