Lietuvos Respublikos Prezidentas
Prezidento veikla Prezidento institucija Prezidento šeima Spaudos centras



Prezidento darbo kalendorius Prezidento darbo kalendorius
Detalūs kontaktai Kontaktai
Paieška Paieška
Spausdinti spausdinti
Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus kalba, pasakyta pradedant diskusiją dėl papildomo savanoriško sveikatos draudimo
2007-11-22  
Nuotrauka

Gerbiamieji,

Šio ryto pasitarime mums yra suteikta galimybė pažvelgti į vieną prioritetinių problemų, apie kurią kalbama ir valdžios, ir visuomenės sluoksniuose – apie galimybes diegti papildomą savanorišką sveikatos draudimą Lietuvoje.

Diskusijos dėl kitų metų biudžeto dar kartą atkreipė dėmesį į Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje įsisenėjusias problemas. Nors lėšos sveikatos apsaugai didėja, esamos problemos, kad ir kaip liūdna būtų tai sakyti, tęsiasi. Metų metus tos problemos tęsiasi, nes mažėja paslaugų prieinamumas, negerėja paslaugų kokybė, nesibaigia neoficialūs mokėjimai gydymo įstaigose. Apie tai girdžiu, turiu prisipažinti, gandus gandelius. Kita vertus, tokia padėtis – tai logiškas vykdomos sveikatos politikos rezultatas. Neseniai atlikta sveikatos apsaugos sistemos finansavimo analizė patvirtino, kad daugiausiai Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų skiriama medicinos personalo darbo užmokesčiui didinti, o naujų paslaugų ir modernių technologijų diegimui, pagaliau visaverčiam gydymo įstaigų funkcionavimui -- lėšų nelieka. Akivaizdu, kad esama sveikatos apsaugos išlaidų struktūra neatitinka modernios sveikatos apsaugos sistemos prioritetų.

Dažnai girdžiu, kad visų sveikatos apsaugos sistemos problemų priežastis – nepakankamas finansavimas. Iš tikrųjų minėtos studijos duomenys rodo, kad Lietuvos valstybės išlaidų sveikatos priežiūrai skirta BVP dalis yra viena mažiausių Europos Sąjungoje. Tačiau, mano nuomone, problemų priežasčių reikėtų ieškoti  ne tik čia. Nėra pasaulyje valstybės, kuri galėtų pasigirti, jog sveikatos apsaugai skiria pakankamai lėšų, o riboti ištekliai kelia problemų visoms veiklos sritims. Todėl vienintelis būdas konstruktyviai spręsti šią problemą – tai ieškoti priemonių, kaip  racionalizuoti gydymo išlaidas ir pritraukti privačių lėšų.

Šiandien dažnai Lietuvoje girdime, esą vieninteliam finansavimo šaltiniui – Privalomojo sveikatos draudimo fondui – būtina alternatyva. Realiausias papildomas šaltinis būtų privatus sveikatos draudimo fondas, kuris padengtų dalį pacientų gydymo išlaidų. Esu įsitikinęs, kad išplėtus privatų sveikatos paslaugų sektorių ir įdiegus privačias sveikatos paslaugas, padidėtų pasirinkimo galimybės, o pacientas taptų sveikatos apsaugos sistemos ašimi. Privataus sveikatos draudimo sukauptos lėšos būtų papildoma finansinė injekcija lėšų stokojančiam, tinkamą kokybę ir paslaugų prieinamumą ne visuomet galinčiam užtikrinti sveikatos sektoriui.

Būtų visiškai natūralu greta privalomos turėti ir papildomą privataus sveikatos draudimo sistemą, nes tai turi beveik visos išsivysčiusios valstybės. Todėl esu tvirtai įsitikinęs, kad ir mums laikas atvirai pasakyti, jog valstybės galimybės finansuoti sveikatos priežiūros paslaugas yra ribotos.

Džiugina jau vien tas faktas, kad Lietuvoje pradėta diskutuoti dėl papildomo sveikatos draudimo būtinumo. Tačiau, kartu su tomis viltimis kyla nemažai klausimų. 

Pirmiausia turime išsiaiškinti, koks papildomo sveikatos draudimo modelis mums tinkamiausias ir koks turėtų būti jo santykis su privalomuoju sveikatos draudimu. Dar vienas klausimas, reikalaujantis aiškaus, bet ne skuboto atsakymo: ,,Ką ir kaip būtina keisti pačioje sveikatos sistemoje, kad papildomas sveikatos draudimas veiktų realiai ir kurtų didžiausią pridėtinę vertę?“ Būtina aiškintis ir tai, kokiu keliu einant papildomo sveikatos draudimo privalumus galėtų pajusti labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupės. 

Ieškodami atsakymų, turėtume gerai išanalizuoti pasaulio šalių veiklą šioje srityje. Šiandien, beje, turime puikią galimybę iš arčiau susipažinti su mūsų svečiu iš  Šveicarijos.

Man malonu pristatyti garbingą svečią ir šiandieninės mūsų diskusijos dalyvį - Šveicarijos gydytojų  asociacijos (FMH) ortopedinės chirurgijos ir traumatologijos specialistą Konstanto de Rebeko instituto tyrimų vadovą Daktarą Alfonsą L. Krespą. Jūs atstovaujate valstybei, kurios sveikatos sistema pripažįstama viena geriausių pasaulyje. Tikiuosi, kad sukaupta patirtis ir diskusijos dalyviams išsakytos Jūsų mintys bus labai naudingos brėžiant papildomo sveikatos draudimo modelio kontūrus.

Tikiu, kad ši diskusija bus naudinga ir padės geriau suprasti, kokio papildomo sveikatos draudimo modelio reikia Lietuvoje. Baigdamas savo trumpas mintis, norėčiau palinkėti, kad mūsų visų viltys turėti modernesnę, šiuolaikinius poreikius atitinkančią sveikatos sistemą taps realybe, o čia išsakytos mintys paskatins kuo greičiau siekti tos sistemos įgyvendinimo Lietuvoje.

Ačiū ir sėkmės Jums šiose diskusijose.

Valdas Adamkus, Lietuvos Respublikos Prezidentas
© 2006–2009 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija | Kontaktai | Apie netikslumus prašome pranešti