Lietuvos Respublikos Prezidentas
Prezidento veikla Prezidento institucija Prezidento šeima Spaudos centras



Prezidento darbo kalendorius Prezidento darbo kalendorius
Detalūs kontaktai Kontaktai
Paieška Paieška
Spausdinti spausdinti
Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus kalba „ES išorės energetikos politikos plėtros pasiūlymai“ Vilniaus energetikos saugumo konferencijos atidaryme
2007-10-11  
Nuotrauka

Jūsų Ekscelencijos,
Ponios ir ponai!


Pirmiausia norėčiau Jus visus nuoširdžiai pasveikinti. Džiugu, kad Vilniaus konferencijos tampa gražia tradicija. Prieš dešimt metų Vidurio ir Rytų Europos valstybių vadovai susirinko Vilniuje aptarti esminių geros kaimynystės principų. Vilniaus dešimtuko procesas euroatlantinės integracijos keliu ėjusioms šalims padėjo sutelkti savo išteklius, sustiprinti derybinę poziciją ir matomumą. Atviras dialogas ir bendradarbiavimas dalyvaujančioms šalims padėjo pasiekti savo tikslų, tai padėjo sustiprinti regiono saugumą ir stabilumą. Suprasdami, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra veiksmingiausias būdas esminiams globaliniams ir regioniniams iššūkiams spręsti, mes tęsėme šį dialogą.

Praėjusiais metais Vilniuje tarėmės, kaip stabilumą ir demokratiją išplėsti į Rytus. Dabar turime gerą galimybę tęsti Krokuvos konferencijoje ir pavasario Europos Vadovų Taryboje pradėtas diskusijas energetikos saugumo klausimu, jau tampančiu prioritetiniu Europos ir pasaulio politikos darbotvarkėse. Džiugu čia matyti tiek daug šalių, norinčių sustiprinti dialogą ir ieškoti svarbiausių šiandienos energetikos iššūkių sprendimų.


Šių iššūkių pobūdis ir mastas kitoks nei anksčiau. Senkantys tradiciniai energijos ištekliai, priklausomybė nuo naftos ir dujų, nuo vienintelio nenuspėjamo importo šaltinio, abejotinos kai kurių tarpininkų paslaugos, kylančios energetikos kainos, klimato pokyčiai – šie ir daugelis kitų energetikos saugumo problemų nepripažįsta sienų ir turi didžiulę įtaką kiekvienos šalies ir kiekvieno žmogaus gyvenimui. Tinkamai neišspręstos šios problemos kelia grėsmę mūsų vidaus politikai, gerovei bei saugumui ir kenkia tarptautiniam stabilumui. Akivaizdu, kad globalias problemas reikia spręsti globaliai.


Per ilgai šalys pavieniui mėgino kovoti su energetikos problemomis. Net ES valstybės narės ilgai laikė energetikos politiką vidaus, o ne europinio masto klausimu. Tik naujausios energetikos krizės paskatino ES galvoti apie būtinybę kurti bendrąją Europos energetikos politiką. Sveikinu Europos Komisiją už tai, kad čia ji ėmėsi lyderės vaidmens. Mums tikrai reikia ambicingesnės ir aiškesnės integruotos Europos energetikos politikos.


Pavasarį Europos Vadovų Taryba priėmė nemažai strateginių sprendimų dėl perspektyvios Europos energetikos politikos sukūrimo. Naujausiuose Europos Komisijos siūlymuose pateikiama gairių dėl tolesnių šios politikos vidaus aspektų formavimo. Tačiau ES vidaus energetikos rinka nefunkcionuos visiškai veiksmingai be nuoseklios ES išorės energetikos politikos. Todėl Europos Sąjunga kartu su transatlantiniais kaimynais turi kurti aiškią ir vieningą bendradarbiavimo su pagrindiniais partneriais energetikos sektoriuje strategiją, remdamiesi skaidrumo, abipusio pasitikėjimo, sąžiningos konkurencijos ir nediskriminacijos principais. Svarbu stiprinti įvairių Europos išorinės energetikos politikos priemonių suderinamumą, nes tai padėtų užmegzti abipusiai naudingą bendradarbiavimą su išorės partneriais.


Europos Sąjunga privalo turėti vieningą nuomonę šiuo klausimu ir kalbėti vienu balsu. Aiški ES energetikos politika gali duoti geresnių rezultatų nei 27 mažos ar stambios politikos kryptys kartu sudėtos. Mes turime kurti vieną ir efektyvią ES išorės energetikos politiką- tai mūsų atsakomybė ES piliečiams. Istorija mus moko, kad stipriausia Europa buvo tada, kai ji buvo vieninga. Todėl mums kelia susirūpinimą, kai dalis Europos valstybių nusprendžia atskirai spręsti energetinio saugumo problemas ir nesilaiko pagrindinėmis euroatlantinėmis vertybėmis grįstos vieningos pozicijos. Tokiais santykiais paremtos energetikos partnerystės yra silpnos, o iškilus krizėms, jomis pasitikėti negalima.


Be to, ES turi ieškoti patikimų ir įvairių energijos tiekimo šaltinių, įskaitant naujus šaltinius ir naujus alternatyvius kelius, ypač iš tų šalių, kurios energetikos partnerystę grindžia abipuse pagarba ir nediskriminacija. Kaspijos ir Juodosios jūros regiono šalys yra būtent tokios. Esu įsitikinęs, kad reikėtų geriau išnaudoti šio regiono galimybes. Reikia dar labiau sustiprinti ir išplėsti naujai užsimezgusius supratimo ir pasitikėjimo ryšius tarp šio regiono ir ES, kad sukurtume platesnę integruotą Europos energetikos rinką. ES turėtų nuolatos stebėti ir vertinti, kaip plėtojami išorinės jungtys, kurios yra būtinos, kad užtikrintų patikimus ir įvairius energijos srautus į ES.


Europos Sąjunga – pabrėžiu žodį Sąjunga – kaip vieninga žaidėja, turėtų rasti būdų aktyviam ir atviram dialogui bei gerai subalansuotam bendradarbiavimui su Rusija, kuri yra ir išliks svarbia ES energetikos partnere. Europai reikia Rusijos lygiai taip pat, kaip Rusijai reikia Europos. Akivaizdu, kad mūsų priklausomybė yra abipusė. ES ir Rusijos energetinis dialogas atneš sėkmingų ir abiem pusėms naudingų rezultatų, jei žaisime pagal tas pačias taisykles, pagrįstas skaidrumo, abipusio pasitikėjimo, savitarpiškumo ir ne- diskriminacijos principais. Šis kelias – vienintelis. Mes pakvietėme Rusijos vadovus atvykti į šią Konferenciją ne tik todėl, kad Rusija yra labai svarbi energetikos partnerė, bet ir todėl, kad Lietuva tiki, jog ilgalaikiai ir perspektyvūs susitarimai įvyksta tik atvirose diskusijose, o ne už uždarų durų Vilniuje, Briuselyje ar Kremliuje.

Akivaizdu, kad, siekdami tinkamai spręsti pasaulinius energetikos saugumo iššūkius, turime pagyvinti ir sustiprinti transatlantinį dialogą energetikos klausimais. ES ir JAV turėtų ryžtingiau imtis lyderio vaidmens ir skatinti laisvosios rinkos principus energetikos sektoriuje visame pasaulyje.

Europa labai sėkmingai susitvarkė su Šaltojo karo padariniais – vienas iš pavyzdžių yra pilkųjų zonų panaikinimas. Deja, praėjus 17 metų po Šaltojo karo, pilkųjų zonų Europos energetikos sektoriuje vis dar esama. Tai nėra priimtina. Lietuva, Lenkija, Ukraina ir kitos regiono šalys visais įmanomais būdais stengiasi šią svarbią problemą spręsti. Raginu ES parodyti realią ir didesnę paramą šiam ir kitiems regioniniams energetikos projektams, kuriais siekiama išspręsti vadinamųjų energetinių salų problemą. Reikia nutiesti naujus tiltus tarp šių salų, kad sukurtume veiksmingą ir perspektyvų Europos energetikos tinklą. Tai turėtų būti mūsų bendras tikslas.
Džiugu pabrėžti, kad vakarykštėje diskusijoje energetikos ekspertai pateikė vertingų atsakymų į kai kuriuos dabartinius ir būsimus energetikos sektoriaus iššūkius.

Krokuvoje pradėtas ir Vilniuje tęsiamas dialogas energetikos klausimais suteikia papildomos vertės ir turėtų tapti nuolatinis. Šalys, kurioms tikrai rūpi energetikos saugumas, galėtų susitikti prieš kiekvieną pavasario Europos Vadovų Tarybos arba ES ir JAV vadovų susitikimą ir atvirai pasisakyti visais aktualiais su energetika susijusiais klausimais. Tačiau norėčiau, kad Vilnius ir būsimos konferencijos ne tik sustiprintų dialogą, bet ir paragintų politikus imtis konkrečių ir realių veiksmų. Saugumas ir gerovė pirmiausia yra užkoduoti drąsiuose ir viziją turinčiuose politikos vadovų sprendimuose. Toks yra pokario Europos vadovų palikimas. Jie, vadovaudamiesi solidarumo, abipusės pagarbos, pasitikėjimo ir demokratijos vertybėmis, pradėjo Europos integraciją – sėkmingiausią politinį projektą žmonijos istorijoje. Šis palikimas turėtų būti ta šviesa, kuri rodo kelią dabartiniams Europos vadovams.

Dėkoju.

Valdas Adamkus, Lietuvos Respublikos Prezidentas
© 2006–2009 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija | Kontaktai | Apie netikslumus prašome pranešti