Lietuvos Respublikos Prezidentas
Prezidento veikla Prezidento institucija Prezidento šeima Spaudos centras



Prezidento darbo kalendorius Prezidento darbo kalendorius
Detalūs kontaktai Kontaktai
Paieška Paieška
Spausdinti spausdinti
Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus kalba, pasakyta Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos 62-ojoje sesijoje
2007-09-26  

Pone Prezidente,
Pone Generalini Sekretoriau,
Ekscelencijos,
Ponios ir ponai!

Man visada malonu grįžti į šį Forumą ir dar kartą pajusti, kad kur kas daugiau yra pasaulio tautas vienijančių, o ne skiriančių dalykų. Mus iš tiesų sieja bendra vizija pasaulio be smurto, kur kiekvienas asmuo turi pasirinkimo laisvę ir kur gerbiamas žmogaus orumas. Mus sieja bendras siekis kovoti su 21-o amžiaus iššūkiais, nes suvokiame, kad dabartiniame pasaulyje grėsmė vienai tautai reiškia grėsmę visoms tautoms.

Ši naujoji realybė aiškiausiai atsispindi ne kur kitur, o ypač svarbioje Jungtinių Tautų veikloje. Skurdas, plėtros neatitikimai, ginklavimasis, neapykantos ideologijų plitimas, kompiuteriniai nusikaltimai – tai tik keletas grėsmių, šiandien iškylančių mums visiems. Nauji bauginantys iššūkiai yra kitokio pobūdžio. Todėl tiek atskiros valstybės, tiek tarptautinė bendruomenė turi rasti būdų, kaip kovoti su šia nauja realybe ir tinkamiau reaguoti į naujus iššūkius.


Prieš septynerius metus šiame Jungtinių Tautų susitikime visos tautos žengė istorinį žingsnį: pažadėjo sumažinti skurdą, panaikinti neraštingumą bei aplinkos degradaciją, pagerinti visuomenės sveikatą ir skatinti lyčių lygybę. Taip reagavome į to meto iššūkius. Šiemet pasiekėme iki 2015 metų užsibrėžtų Tūkstantmečio plėtros tikslų pusiaukelę. Per paskutiniuosius metus maždaug 135 milijonai žmonių išbrido iš didžiulio skurdo. Vyksta esminių pokyčių gerinant neturtingų šeimų vaikų pradinį mokslą, vaikų vakcinavimą ir galimybes ŽIV užsikrėtusiems žmonėms gauti antiretrovirusinį gydymą. Tai yra tik keletas pavyzdžių.

Tačiau Tūkstantmečio plėtros tikslų siekiama netolygiai ir per lėtai. Jei norime įvykdyti savo įsipareigojimus, privalome dėti daugiau pastangų.

21-ame amžiuje aplinkos būklė smarkiai pablogėjo. Pasaulinis atšilimas veikia visus mūsų gyvenimo aspektus: pradedant socialine bei ekonomine plėtra ir baigiant gamtos buveinių bei migracijos pokyčiais. Laikas nebe mūsų sąjungininkas.
Mes savo politikos kryptis stengiamės pritaikyti kovai su klimato kaita, tačiau akivaizdžiai veikiame per lėtai ir kartais per daug nenoriai.

Todėl Lietuva sveikina Generalinio Sekretoriaus sprendimą daugiau dėmesio skirti  pasaulinio masto klimato kaitos problemai, kuriai spręsti reikia visų šalių suderintų pastangų. Tikime, kad JT klimato kaitos procesas yra tinkamas forumas diskutuoti apie tai, ką pasaulis turi toliau daryti, kad šį tikslą pasiektų.

Tačiau to gali jau nepakakti. Esu įsitikinęs, kad pasauliui reikia aiškesnės ir globalios tarptautinės aplinkos valdymo sistemos. Šią sistemą reikia stiprinti -- JTAP pagrindu įsteigti JT aplinkos organizaciją, turinčią atnaujintą ir tvirtesnį mandatą.

Turėdamas omenyje Balio konferenciją, raginu visas valstybes vėliau šiais metais susėsti prie derybų stalo, rasti kompromisą ir iki 2009 metų sudaryti pasaulinį, išsamų susitarimą dėl veiksmų po 2012 metų. Kol toks susitarimas bus pasiektas, Lietuva deda visas pastangas, kad įvykdytų Europos Sąjungos įsipareigojimą iki 2020 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 20 procentų palyginti su 1990 metų lygiu.

Lietuva pradėjo skirti daugiau dėmesio vietinių ir atsinaujinančių energijos šaltinių platesniam naudojimui. Iki 2010 metų šių šaltinių dalis pagrindiniame energijos balanse padidės iki 12 procentų. Vien tik praėjusiais metais pasodinome 21 tūkstantį hektarų naujų miško plotų, prilygstančių 32 tūkstančiams futbolo laukų. Tai yra dideli plotai turint omenyje Lietuvos dydį. Čia paminėjau tik keletą iš konkrečių Lietuvos žingsnių, rodančių pakankamą politinį ryžtą kovoti su naujais pasauliniais iššūkiais.

Nuo nepriklausomybės atgavimo 1990 metais mūsų politikos pagrindas yra sugebėjimas prisitaikyti prie tarptautinės sistemos ir į ją integruotis. Narystė ES ir NATO geriausiai iliustruoja šias mūsų pastangas. Dabar prisiimame vis daugiau įsipareigojimų kurti saugumą, stabilumą ir tvarią plėtrą savo regione ir už jo ribų. Aktyviai prisidedame prie kovos su terorizmu – padedame atkurti stabilumą ir saugumą Irake, be to, vadovaujame Provincijos atstatymo grupei Afganistano Goro provincijoje. Per paskutiniuosius dvejus metus Lietuva padvigubino plėtros pagalbai skirtą biudžetą ir įsipareigojo iki 2015 metų jį padidinti iki 0,33 procento bendrųjų nacionalinių pajamų..

Mūsų indėlis į pasaulio saugumą ir bendrumo bei „vientisos ir laisvos“ Europos vizija paskatino Lietuvą siūlyti savo kandidatūrą pirmininkauti ESBO 2010 metais.

Lietuva ir visas Baltijos regionas yra sėkmingo įsitvirtinimo naujoje pasaulio erdvėje pavyzdys. Tuo tarpu kai kurios kaimyninės mūsų regiono šalys to nesugebėjo padaryti. Galime tik spėlioti, kodėl šios valstybės jų pasienyje esančių demokratinių valstybių integraciją supranta kaip nacionalinę grėsmę. Mums gaila tų šalių visuomenės, kai valdžia nusprendžia šalies gamtos turtus išleisti ginklams, o ne demokratinėms reformoms. Žinoma, neturėtume toleruoti mėginimų suklastoti istorinius faktus apie sovietinę Baltijos valstybių okupaciją arba neigti Didįjį Ukrainos badą, nusinešusį milijonus žmonių gyvybių.

Prisitaikyti niekada nėra lengva. Todėl manome, kad Jungtinės Tautos galėtų padėti valstybėms narėms veiksmingai integruotis į tarptautinę sistemą, kaip Europos Sąjunga jau daro, integruodama savo kaimynes į šį procesą per įvairias kaimynystės politikos priemones ir bendradarbiavimą.
Tačiau turime būti pasirengę išdrįsti atvirai pasakyti valstybėms, jei jos peržengė ribą.

Turėtume savęs paklausti: ,,Ką padarėme ne taip, kad leidome šimtams tūkstančių nekaltų žmonių žūti Darfūre?” Šiandien konfliktų kyla visuose žemynuose, jų padariniai ypač skaudūs Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose.

Kai kurie konfliktai pasaulyje yra ne tokie matomi. Tačiau nereiškia, kad jie mažiau pavojingi. „Įšaldyti konfliktai“ Rytų Europoje ir Pietų Kaukaze, jei nesiimsime tinkamų skubių veiksmų, vieną dieną gali perkaisti. Manome, kad tarptautinės bendruomenės abejingumas „įšaldytiems konfliktams“ GUAM šalyse yra moraliai nepriimtinas. Nepamirškime, kad ,,įšaldyti” ne tik konfliktai, bet ir tų konfliktų teritorijose gyvenančių žmonių gyvenimai bei svajonės. Čia Jungtinės Tautos turėtų būti labiau matomos ir girdimos. Tai galioja ir Kosovui, kur negalima leisti kilti dar vienam „įšaldytam konfliktui“.

Ne tik valstybės, bet ir Jungtinės Tautos turi prisitaikyti prie naujos smarkiai kintančios realybės.

Raginame Generalinį Sekretorių tęsti Jungtinių Tautų reformą: organizacijos sistemą padaryti labiau konsoliduotą, aiškesnę, veiksmingesnę ir atitinkančią aukščiausius elgesio bei etikos standartus. Turime ir toliau visomis galiomis stengtis įgyvendinti JT reformą. Aš šiuo klausimu visiškai palaikau Generalinį Sekretorių. Jį reikėtų pasveikinti už drąsią ir pažangią JT taikos palaikymo reformos viziją. Mes remiame visas JT pastangas modernizuoti ir atnaujinti su taikos palaikymo operacijomis susijusių viešųjų pirkimų sistemą.

Skatinu JT ir toliau stiprinti, plėtoti ir naudoti savo galias tarpininkaujant bei užkertant kelią konfliktams, kaip numatyta 2005 metų Pasaulio vadovų susitikimo baigiamajame dokumente. Tai leistų veiksmingiau spręsti daug klausimų ir, reikia tikėtis, padėtų išvengti daug kainuojančių taikos palaikymo operacijų.


Branduolinių ginklų platinimo prevencija ir branduolinis nusiginklavimas pagal Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį yra kertiniai pasaulio taikos ir saugumo elementai. Turime sustiprinti Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties galią. Lietuva palaikys procesą, leisiantį išplėsti privalomą tarptautinę Prekybos ginklais sutartį. Be to, Lietuva ir toliau didins praktinę paramą bei finansavimą tarptautiniams kovos su minomis projektams ir JT veiksmų programos dėl mažų ginklų ir lengvosios ginkluotės įgyvendinimui.

Prieš trejus metus įgyvendinome Pasaulio vadovų susitikimo baigiamąjį dokumentą, kuriame buvo išplėsta pareigos ginti koncepcija. Tačiau mes iki šiol per lėtai reaguojame į grubius žmogaus teisių pažeidimus ir masinius žiaurumus. Pareigos ginti principas negali likti tik popieriuje. Todėl skatiname Generalinį Sekretorių laikytis Pasaulio vadovų priimto dokumento ir imtis veiksmų šiam principui įgyvendinti.

Tik atsinaujinusi ir aktyvi Jungtinių Tautų organizacija bus tikrai naudinga ir veiksminga. Tik tokios Jungtinės Tautos sulauks reikalingos paramos ir finansavimo. Tik tokiomis Jungtinėmis Tautomis pasitikės žmonės.

Ponios ir ponai!

Sugebėjimas prisitaikyti yra stipriųjų savybė. Tai yra mažiausia, ką galime padaryti ateities kartoms. Tai yra kiekvienos tautos ir visos tarptautinės bendruomenės pareiga.

Dėkoju.

Valdas Adamkus, Lietuvos Respublikos Prezidentas
© 2006–2009 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija | Kontaktai | Apie netikslumus prašome pranešti