Lietuvos Respublikos Prezidentas
Prezidento veikla Prezidento institucija Prezidento šeima Spaudos centras



Prezidento darbo kalendorius Prezidento darbo kalendorius
Detalūs kontaktai Kontaktai
Paieška Paieška
Spausdinti spausdinti
Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus kalba, pasakyta Gedulo ir vilties dienos minėjime
2007-06-14  

Lietuvos pilietės ir piliečiai,

Brangūs susirinkusieji,

Beveik septyni dešimtmečiai skiria mus nuo Lietuvos tragedijos, kurią šiandien minime. Prisimename ir pagerbiame nužudytus, ištremtus, emigracijoje užgesusius tautiečius. Kalbame tiesą apie tų metų įvykius ir žmones, kurie pusę amžiaus buvo šmeižiami ir niekinami. Šiandien Lietuva gedi žuvusiųjų, tačiau kartu stiprina viltį, kad neatsiejamos vertybės – tiesa ir laisvė – visada bus mūsų tautos gyvenimo pagrindu.   

Deja, daug to meto prievartos aukų ir liudytojų jau iškeliavo į Anapilį, o Gedulo ir vilties dieną mini jų kovų draugai, jų vaikai ir vaikaičiai. Todėl noriu paraginti – skubėkime perimti kovotojų žinias ir dvasią, skubėkime naudotis gyvais atsiminimais tų, kurie savo auka praeityje kūrė mūsų dabartį ir ateitį. Nenuvertinkime Lietuvos laisvės dalyvių atminties ir patirties, nepraleiskime progos gauti gyvąsias istorijos pamokas.
Laisvės gynėjų autentiški išgyvenimai – tai pats didžiausias patriotinio auklėjimo aukso fondas, kurio neatstos jokie vadovėliai. Todėl kartoju ir kviečiu: naudokimės vertybėmis, kurias dar turime.
Juo labiau, kad piliečių istorinė atmintis – tai vienintelis kelias į atvirą tiesai ir solidarią visuomenę.
Bendros atminties vedama, tauta atsilaikė prieš okupantų terorą ir atėjo į Kovo 11-ąją. Bendros atminties stiprinama, Lietuva pajėgi šiandienos išlikti pasaulyje stiprios dvasios ir viltingos ateities valstybe.   

Tai būtų gražiausias ir prasmingiausias prieš Lietuvą vykdyto genocido aukų pagerbimas. Juk prieš septyniolika metų, liudydami Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, liudijome ir genocido aukų vardu. Buvome vieninga, atsigręžusi į savo istoriją, į šalia esančius istorijos kūrėjus tauta.

Tokie turime būti ir šiandien, ir ateityje. Birželio 14-oji – ne tik gedulo, bet ir vilties diena. Nuoširdžiai linkėčiau, kad laisvoje Lietuvoje gimęs jaunimas niekada neprarastų vilties, o laisvę suvoktų kaip esminę žmogaus gyvenimo sąlygą.
Kad visada būtų imlus žilagalvių patirčiai ir gyvajai istorijai. Kad suprastų, vertintų, saugotų, o būtinybei iškilus - ir gintų tėvynės laisvę kaip didžiausią vertybę.

Lietuvos kūrimą visada įsivaizdavau ir įsivaizduoju kaip nuoširdų ir atvirą visų kartų dialogą, kuriame – ir pagarba praeičiai, ir drąsa ateities kūrybai. Kur tautos praradimai ir tragedijos neatsiejamos nuo vilties Lietuvą visada vesti tiesos ir laisvės keliu.

Telydi šviesus atminimas visų okupacijos aukų vardus. Telydi sėkmė jų pradėtą istorinį darbą – laisvos, orios ir teisingos Lietuvos kūrimą.

Valdas Adamkus, Lietuvos Respublikos Prezidentas
© 2006–2009 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija | Kontaktai | Apie netikslumus prašome pranešti