Lietuvos Respublikos Prezidentas
Prezidento veikla Prezidento institucija Prezidento šeima Spaudos centras



Prezidento darbo kalendorius Prezidento darbo kalendorius
Detalūs kontaktai Kontaktai
Paieška Paieška
Spausdinti spausdinti
Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus kalba, pasakyta Investuotojų forume
2007-06-06  

Ponios ir ponai,

Pirmiausia dėkoju už suteiktą galimybę kreiptis į Investuotojų forumo narius. Kartu norėčiau padėkoti Investuotojų forumui už svarų indėlį diskusijose dėl Lietuvos investicinio klimato ir už organizacinę bei analitinę pagalbą rengiant naujausią Investicijų skatinimo programą, kurią, tikiuosi, netrukus patvirtins Vyriausybė.

Dabar norėčiau pasidalyti savo mintimis apie Lietuvos konkurencingumą ir ateinančiais metais mūsų laukiančius iššūkius -- apie viešojo sektoriaus (švietimo, sveikatos priežiūros, viešojo administravimo) reformas ir mūsų sugebėjimus pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų. Šie klausimai aktualūs ne tik Jūsų įmonėms, bet ir visos Lietuvos ekonomikos plėtrai.

Nuoširdžiai didžiuojuosi pagerėjusiu Lietuvos verslo klimatu ir daugelyje sektorių įgyvendintomis svarbiomis reformomis. Tai paskatino spartesnį ekonomikos augimą. Norėčiau priminti, kad 2006 metais mūsų šalies ekonomika augo 7,5 procento, o šių metų pirmąjį ketvirtį augimas siekė daugiau nei 8 procentus.

Džiugu skaityti ir girdėti, kad daugelis tarptautinių ekspertų giria mūsų pastangas gerinti ekonomiką, konkurencingumą ir našumą. Tačiau šiais metais mūsų pažanga nėra tokia sparti kaip kitų Baltijos kaimynių. Pasaulio banko ataskaitoje Doing Business in 2007 Lietuva pagal pasaulinę verslo aplinką yra tarp pirmų dvidešimties šalių. Tai įspūdinga, tačiau palyginamieji rodikliai sumažėjo.

Ar tai reiškia, kad sustojome reformų proceso viduryje? Ne, tačiau reformų tempas sulėtėjo. Atrodo, kad Vyriausybė supranta iššūkius. Ministras Pirmininkas aiškiai pripažįsta problemas. Lisabonos ir kitose Vyriausybės strategijose aiškiai apibrėžtos verslo aplinkai gerinti ir užsienio investicijoms pritraukti reikalingos priemonės. Lietuvos sukauptos tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui ir toliau yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje. Dėl sėkmingo Mažeikių naftos sandorio Lietuvos TUI rodikliai pagerėjo, tačiau  ekonomikos struktūra nepakito. Mums reikia naujų ir plyno lauko investicijų, kurios turėtų daugialypį poveikį ekonomikai.

Be pasiektų laimėjimų gerinant verslo klimatą ir įvedant konkurencingus mokesčių tarifus, Lietuva turi spręsti daugybę kitų problemų, kurias išryškina užsienio ir vietos investuotojai bei analitikai.

Investuotojams didžiausią rūpestį kelia prieiga prie žemės ir griežtos darbo taisyklės. Pirmoji problema turėtų sumažėti, nes neseniai dėl teritorijų plėtros buvo priimta naujų teisės aktų. Šių metų pabaigoje baigsis žemės reforma, ir tai leis žengti į priekį. Be to, visos savivaldybės iki 2008 metų pabaigos baigs bendruosius teritorijų plėtros planus. Būtina, kad Vyriausybė ir savivaldybės laikytųsi šių terminų.

Susirūpinimą kelia ir šalies darbo rinkos dabartinė būklė. Dažnai girdime, kad įmonėms trūksta darbo jėgos. Egzistuoja dvi priežastys: emigracija ir kvalifikacija. Mūsų švietimo sistema neparengia pakankamai kvalifikuotų specialistų rinkai. Kita vertus, baigę mokslus ir vietos rinkai reikiamų įgūdžių neturintys asmenys išvyksta iš Lietuvos ieškoti darbo galimybių kitur. Turime įdėti daug pastangų aukštojo mokslo sistemai reformuoti: pagerinti mokymą, skatinti kurti naujoves, investuoti į tyrimus ir daugiau dėmesio skirti  mūsų darbo rinkoje pritaikomiems įgūdžiams bei žinioms. Atrodo, beprasmiška finansuoti dabartinės būklės švietimo sistemą, kadangi darbdaviai yra nepatenkinti esama darbuotojų kvalifikacija ir patys turi skirti papildomų lėšų darbuotojams mokyti. Tuo tarpu kiti, baigę mokslus ir nesugebėję gauti gerai apmokamų darbų, dažnai pelningesnių alternatyvų randa užsienyje.

Kadangi nėra nustatytos socialinio draudimo įmokų ribos, įmonės negali samdyti kvalifikuotų ir gerai apmokamų darbuotojų. Tokios ribos sumažintų įdarbinimo sąnaudas įmonėms ir padėtų spręsti protų nutekėjimo problemą, nes kvalifikuoti, išsilavinę asmenys gautų didesnį atlyginimą. Be to, tokie pokyčiai paskatintų kvalifikuotų darbuotojų imigraciją iš užsienio ir užsienio įmonėms sukurtų palankesnį klimatą.

Kol Vyriausybė delsia priimti sprendimą dėl socialinio draudimo įmokų, valdančioji Socialdemokratų partija pradėjo kelti progresyvinių mokesčių idėją. Šiuo metu aš turiu tam tikrų abejonių, nes tai gali iškreipti mokesčių sistemą, didinti šešėlinės ekonomikos mastą, pakenkti šalies įvaizdžiui ir supriešinti visuomenę, todėl šiuos klausimus ketinu iškelti susitikęs su Ministru Pirmininku.

Lietuva turi imtis griežtesnių fiskalinių priemonių, kad suvaldytų infliaciją ir eitų euro įvedimo kryptimi. Fiskalinė atsakomybė būtų geras ženklas reitingų agentūroms ir analitikams, pradėjusiems kalbėti apie perkaitimo grėsmę Baltijos regione. Vyriausybė turėtų ryžtingiau racionalizuoti išlaidas. Didesni socialinės paramos poreikiai senstančiai visuomenei, didesni atlyginimai dėl emigracijos ir tarptautinė konkurencija dėl mokesčių daro didelį spaudimą biudžetui. Kad Europos Sąjungos lėšos pagerintų konkurencingumą ir pirmiausia -- viešojo sektoriaus našumą, turime labai atsakingai ir atsargiai su jomis elgtis.

Tačiau, kaip pabrėžė komisarė Dalia Grybauskaitė, dabartinis ES lėšų įsisavinimo tempas nėra patenkinamas. Galbūt biurokratija arba tinkamų išteklių trūkumas viešajame sektoriuje veikia privatų sektorių. Dėl daugiau nei 150 nacionalinių kontrolės institucijų veiklos įmonės patiria nereikalingų sąnaudų, susijusių su taisyklių laikymusi, ataskaitų rengimu ir kt. Saulėlydžio komisija dirba jau gana ilgai, tačiau šiandien matome tik keletą realių rezultatų.

Lietuvai reikia naujų idėjų ir daugiau užsienio investicijų, skatinančių konkurenciją, inovacijas ir duodančių naujų geros verslo praktikos pavyzdžių. Tai galime pasiekti tik supratę, kaip svarbu gerinti verslo aplinką esamiems investuotojams, dėti daugiau nei bet kada pastangų naujoms lėšoms pritraukti ir griauti biurokratines sienas reformuojant viešąjį sektorių.

Tikiu, jog Seimas ir Vyriausybė, priimdami sprendimus šiandien, imsis ryžtingesnių veiksmų, kad užtikrintų didesnę rytojaus gerovę.

Valdas Adamkus, Lietuvos Respublikos Prezidentas
© 2006–2009 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija | Kontaktai | Apie netikslumus prašome pranešti