Lietuvos Respublikos Prezidentas
Prezidento veikla Prezidento institucija Prezidento šeima Spaudos centras



Prezidento darbo kalendorius Prezidento darbo kalendorius
Detalūs kontaktai Kontaktai
Paieška Paieška
Spausdinti spausdinti
Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus kalba Lisabonos Technikos universitete: „Mažosios ES pakraščių valstybės: grėsmės, galimybės ir atsakomybė“
2007-05-31  
Nuotrauka

Lisabona, 2007 m. gegužės 31 d.

Gerbiamieji dėstytojai ir profesoriai,
Mielieji studentai,
Ponios ir ponai,

Pirmiausia leiskite padėkoti už pakvietimą pasisakyti šiame institute, turinčiame jau šimtmetį siekiančias socialinių ir politikos mokslų studijų tradicijas. Visada džiaugiuosi bendraudamas su studentais, mokslo žmonėmis, nes Jūs esate savo šalies, o kartu ir visos Europos ateities kūrėjai. Nors įprasta manyti, kad pro Lisabonos langus žvelgiama tik į Atlanto vandenyną, tačiau šiandien turime puikią progą kartu su Jumis žvilgtelėti į Europos ateities vizijas. 

Lietuva ir Portugalija – dvi labiausiai geografiškai viena nuo kitos nutolusios Europos Sąjungos narės, turinčios daug bendro tiek savo istorine patirtimi, tiek šiandienos rūpesčiais. Nors esame nedidelės šalys, tačiau skaičiuojame didingo valstybingumo šimtmečių istoriją. Istoriniai portugalų keliautojų atradimai ir laimėjimai nulėmė europinės kultūros sklaidą pasaulyje ir prisidėjo prie ilgamečio Europos tautų klestėjimo. Lietuva, kadaise sukūrusi bendrą valstybę su Lenkija, nuo Baltijos iki Juodosios jūros apjungė turtingas Europos civilizacijos Vakarų ir Rytų kultūras.

Antrasis pasaulinis karas ir jį lydėjusios negandos, sovietinė Baltijos tautų okupacija ir autoritarizmo tendencijos ilgam buvo suvaržiusios mūsų šalių ir visuomenių laisvę. Tuo metu, kai prieš 50 metų šešios Europos valstybės Romoje sutarė kurti „vis glaudesnę“ Europos Tautų Sąjungą, Lietuvoje ir Portugalijoje vis labiau įsigalėjo prievartos režimai. 

Tačiau šiandien didžiuojamės savo žmonėmis, kurių pastangų, ryžto ir pasiaukojimo dėka buvo atkurta Lietuvos ir Portugalijos laisvė bei demokratija. Grįždami į Europos tautų šeimą mes atkūrėme tautinės savigarbos ir pasididžiavimo savo šalimi jausmą, vėl jaučiamės svarbūs ir reikalingi pasaulyje.

Gerbiamoji publika,

Esame dėkingi Portugalijai, niekada nepripažinusiai sovietinės Baltijos šalių okupacijos ir visada palaikiusiai Lietuvos nepriklausomybės bei euroatlantinės integracijos siekius. Lietuva, sėkmingai integruodamasi į ES, vykdė  drastiškas reformas ir sparčiai mokėsi, bei tobulėjo. Per 17 atkurtos nepriklausomybės metų iš naujo parašėme ir pakeitėme visą savo teisinę, institucinę sistemą, šalies administravimą, principus ir procedūras. Buvome tarsi studentai, tačiau mokytis nebuvo sunku, nes mūsų draugai Europoje visada teikė pagalbą.

Jau dvidešimt vienerius metus Portugalija ir trejus metus Lietuva yra Europos Sąjungos narės. Per kelis pastaruosius dešimtmečius Jūs padarėte didelį ekonominio ir socialinio vystymosi šuolį. Lietuva irgi nestovi vietoje – ištrūkę iš sovietinės planinės ekonomikos, sukūrėme atviros rinkos ekonomiką, o mūsų BVP kasmet auga beveik 7-8%.

Niekas Lietuvoje neabejoja mūsų narystės ES nauda. Todėl Lietuvos žmonės ir toliau tvirtai pasirengę žengti eurointegracijos keliu, o Portugalijos pasiūlyto Šengeno erdvės išplėtimo SIS one for all mechanizmas tik sustiprins mūsų žmonių tikėjimą atvira ir vieninga Europa.

Nors ir sparčiai sukūrusi rinkos ekonomiką, Lietuva vis dar išgyvena modernizacijos ir vidaus reformų laikotarpį. Mums vis dar reikia ES solidarumo ir paramos norint pasiekti europinius gyvenimo kokybės standartus - nutiesti naujus kelius ir geležinkelius, įsilieti į bendrą Europos transporto ir energetinės infrastruktūros sistemą, atnaujinti sveikatos apsaugos ir švietimo bazes. Mes tvirtai tikime, kad Europos Komisijos Prezidento Žozė Manuelio Barrozo neseniai Lietuvoje vykusio vizito metu ištarti žodžiai pildytųsi: „Jūs nebesate sala – izoliuoti energetikos, transporto ar kita prasme. Lietuva turi šeimą. Jūsų problemos yra mūsų problemos.“

Gerbiamieji dėstytojai, mielieji studentai,

Dinamiškų ir augančių buvusio sovietinio bloko šalių įstojimas į ES išjudino vidaus ir išorės politiką. Mes, kaip ir Jūs prieš 20 metų, įnešėme naujos energijos, naujų vėjų, o kartu susidūrėme su  naujais iššūkiais.

Kartu su Lietuvos ir kitų Baltijos bei Centrinės Europos šalių integracija naujoji Europos Sąjungos riba pasislinko gerokai į rytus. Būti ES pasienio valstybe – tai atsakomybė ir privalumas. Čia dažniausiai susiduriama su sienų nepaisančiomis grėsmėmis. Esame tranzitinės valstybės – per mus ne tik juda prekių srautai, bet persiduoda ir visos mūsų kaimynų problemos. Mūsų šalys yra labiausiai pažeidžiamos tarptautinio terorizmo, migracijos, užterštumo ir energetinio saugumo klausimais.

Portugalijai šiuo požiūriu tenka susidurti su Šiaurės Afrikos ir Viduržemio jūros regione kylančiomis grėsmėmis – migracija, netolygia plėtra ir narkotikų kontrabanda. Neabejoju, kad galite suprasti, kokį krūvį tenka atlaikyti ir Lietuvai –- ES rytinė siena prasideda vos 30 km nuo mūsų sostinės. Pirmieji pajuntame, kuo gyvena ir kaip tvarkosi rytinės kaimynės, todėl pirmieji siekiame sukurti saugią ir patikimą kaimynystę Europos rytuose. 

Šiandien akivaizdu, kad viena valstybė neišspręs globalių ar regioninių problemų . Šios problemos – bendros daugeliui šalių: klimatas kinta visame pasaulyje, o energetiniai ištekliai nėra beribiai. Siekdama atremti šias grėsmes ir iššūkius, Europos Sąjunga, viena svarbiausių pasaulio veikėjų, privalo kalbėti vienu balsu, bendradarbiauti su visais savo kaimynais – rytuose ir pietuose ir kartu rasti tinkamus sprendimus.

Gerbiamieji,

Lietuva ir Portugalija, ES pasienio valstybės, tęsia savo istorines misijas, pradėtas dar viduramžiais. Portugalijos integracija į Europos Sąjungą neabejotinai įnešė pietinės kultūros įvairovę. Jūsų žinios, patirtis ir ryšiai atvėrė Europai naujų bendradarbiavimo galimybių su Lotynų Amerikos ir Afrikos šalimis, prie ES priartino po visą pasaulį išsibarsčiusias portugališkai kalbančias šalis.

Istoriškai susiklosčiusi Lietuvos misija - būti tiltu, jungiančių Europos Vakarų ir Rytų kultūras ir šalis. Vilniuje jau tradiciniais tapo įvairūs forumai, kai prie bendro stalo kalbėtis ir diskutuoti susėda Rytų ir Vakarų Europos politikai, pareigūnai, visuomenės veikėjai. Mes gerai pažįstame Rytų regioną ir jo žmonių mąstymą, todėl Europos Sąjungai galime padėti atverti patrauklias Rytų regiono rinkas investicijoms bei prekybai, bendradarbiaujant ir su šio regiono šalimis ieškoti kelių energetiniam saugumui ir išteklių diversifikacijai.

Kai kada atrodo, kad Rytų ir Pietų strateginės kryptys konkuruoja Europos užsienio politikoje, tačiau privalome išsklaidyti šį mitą ir siekti Europos Sąjungos pasienio šalių bendradarbiavimo plėtojant bei naujomis iniciatyvomis praturtinant Europos kaimynystės politiką. Europos Sąjungos dėmesys ir orientacija nuo rytų į pietus ir atvirkščiai kiekvieną kartą neturėtų keistis priklausomai nuo to, ar ES pirmininkauja šiaurinio, ar pietinio ES pasienio valstybė. Aplink Europos Sąjungą privalome sukurti „draugų žiedą“ -- turėti demokratiškai besitvarkančius, reformas įgyvendinančius ir bendradarbiauti linkusius kaimynus.

Gerbiamieji,

Šiemet, švęsdami 50-ąsias Romos sutarties metines, ne tik džiaugiamės tuo, ką Europa pasiekė, bet ir matome, kaip sunku susitarti dėl tolesnio integracijos gilinimo, dėl institucinės reformos, bendrų politikų ir iniciatyvų, kad sugebėtume tinkamai pasitikti XXI amžiaus iššūkius.

Nebegalime atidėlioti Konstitucinės sutarties klausimo, esame kryžkelėje ir turime pasirinkti -- eiti pirmyn ar stovėti vietoje, bijoti ar turėti drąsos ir politinės valios tęsti Europos architektų projektą – „kurti vis glaudesnę Europą“. Kartais girdime sakant, kad dėl Konstitucinės sutarties nesugebanti susitarti Europa vis dar sunkiai „virškina“ pastarąją plėtrą į Centrinę ir Rytų Europą. Tačiau bendrų pastangų ir entuziazmo dėka Europai visada pavykdavo ne tik sėkmingai absorbuoti ankstesnes plėtras, bet ir įsisavinti tai, ką vertingo su savimi atsinešdavo naujosios narės.

Europos Sąjunga – tai nuolatinė kompromisų paieška. ES plėtra į pietus, kai ES nare tapo ir Portugalija, buvo palydėta sėkmingomis derybomis dėl Vieningo Europos akto. „Išsprendėme visus šeimos nesutarimus. Dabar mūsų šeima gali augti, galime toliau galvoti apie jos ateitį“- su palengvėjimu sakė tuometinis Europos Komisijos prezidentas Žakas Deloras. Noriu tikėti, kad ES pirmininkaujanti Portugalija, didžiųjų keliautojų ir atradėjų šalis, suteiks Europai naują įkvėpimą, kad netrukus Jūsų tautietis Žozė Manuelis Barrozas, baigus užsitęsusį ES konstitucinį procesą, galės pakartoti Deloro žodžius.

Europai šiandien reikia naujo lyderiavimo pavyzdžio, demokratinio legitimumo, didesnės sanglaudos, efektyvesnio veikimo. Būtina ne tik kuo greičiau susitarti dėl ES konstitucinės sutarties, bet ir atgaivinti šiame mieste priimtą ES konkurencingumo didinimo ir inovacijų plėtros strategiją. Lisabonos strategija gali tapti realia galimybe, užtikrinančia ilgalaikį Lietuvos, Portugalijos ir visos Europos vystymąsi, gerovės ir pažangos kūrimą.

Kitas svarbus klausimas – energetinio saugumo užtikrinimas. Lietuvos ir Portugalijos iniciatyvos ir bendradarbiavimas su Europos kaimynais šiandien labai svarbus siekiant užtikrinti patikimą ir saugų energetinių išteklių tiekimą. Išspręsti didėjančios Europos priklausomybės nuo vienintelio tiekėjo dilemą gali padėti bendradarbiavimas su Centrinės Azijos, Kaspijos ir Juodosios jūros regionais. Savo ruožtu tikime, kad kitą pusmetį ES pirmininkausianti Portugalija pasiūlys energetinio bendradarbiavimo su Afrikos šalimis galimybes ir dalyvaus tiesiant naujus energijos šaltinių tiekimo kelius į Europą.

Mielieji dėstytojai ir studentai,

Neabejoju, kad mažosios valstybės gali tapti itin reikalingu Europos lyderystės pavyzdžiu. Mūsų stiprybė – tai europinės vertybės, kuriomis tikime, tai idealai, kultūra ir moralus požiūris į politiką. Be jų – mes beginkliai, nes neturime neišsenkančių naftos ar aukso išteklių, kurie būtų mūsų galios svertai. 

Nepriklausomybės atkūrimo ir persitvarkymo kelyje Lietuva, kaip ir Portugalija, išmoko drąsos, pasiaukojimo, diplomatijos, išminties, ambicijų, broliško susitelkimo ir laikymosi išvien su partneriais bei kaimynais. Neabejoju, kad turime daug vidinės ugnies Europos vidinio ir išorinio solidarumo jausmams kurstyti.

Jūs, mielieji studentai, esate dvidešimt pirmojo amžiaus karta, Jūsų laukia nauji iššūkiai, nauji keliai, kuriuos turėsite pasirinkti sau ir savo šaliai, o kartu ir visai Europai. Tikiu, kad Jūsų kuriamoje Europos Sąjungoje neliks skirstymo į „naująsias“ ir „senąsias“ europas. Kad Jūsų kuriama naujoji Europa veiks globaliai, bus solidari valstybių, žmonių ir vertybių sąjunga, bus pavyzdys ir politinės bei ekonominės raidos modelis mūsų kaimynams ir likusiam pasauliui. 

Baigdamas noriu pakviesti Jus atvykti į Lietuvą, geriau pažinti dar ne taip seniai į Europos žemėlapį sugrįžusias Baltijos šalis. Tikiuosi, kad šiandien pasirašomas bendradarbiavimo susitarimas tarp Vilniaus Universiteto ir Lisabonos Technikos Universiteto politikos mokslų institutų atvers naujas studentų mainų galimybes, skatins keistis idėjomis, plėtoti bendrus projektus, vis labiau artinti du skirtingus Europos Sąjungos kraštus.

Noriu Jums nuoširdžiai palinkėti sėkmės moksluose ir ateities darbuose. Dėkoju už Jūsų dėmesį.

Valdas Adamkus, Lietuvos Respublikos Prezidentas
© 2006–2009 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija | Kontaktai | Apie netikslumus prašome pranešti