Lietuvos Respublikos Prezidentas
Prezidento veikla Prezidento institucija Prezidento šeima Spaudos centras



Prezidento darbo kalendorius Prezidento darbo kalendorius
Detalūs kontaktai Kontaktai
Paieška Paieška
Spausdinti spausdinti
Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus kalba, pasakyta 2009 metų vasario 16 dieną Vilniuje, sveikinant Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus
2009-02-16  
Nacionalinės premijos laureatės ir laureatai,
Šventės viešnios ir svečiai,

Gražu ir prasminga, kad Valstybės atkūrimo dieną Lietuva pagerbia savo kūrėjus. Šį mūsų menininkų pagerbimą laikau bandymu grąžinti jiems bent dalį skolos ir bent taip padėkoti už pasiaukojimą grožio ir prasmės paieškoms, už ištikimybę pašaukimui ir už tarnystę tautai. Nuoširdžiai dėkoju ir sveikinu Nacionalinės premijos laureates ir laureatus, jų artimuosius ir kolegas, visus, kurie džiaugiasi kartu.     

Šiais metais premijos įteikimas sutampa ne tik su mūsų Nepriklausomybės švente, bet ir su Lietuvos tūkstantmečiu. Pamąstykime, kas pirmiausiai iškyla mintyse, išgirdus apie tokią solidžią Lietuvos istorijos erą? Gal politikų sprendimai, istorinės peripetijos ir materialinė pažanga ar vis dėlto lietuviškosios raštijos gimimas, miestų augimas su bažnyčiomis ir gatvelėmis, lietuvybės saugojimas Tėvynėje ir prisistatymas Europai bei pasauliui? Be kultūros metmens neįmanoma įsivaizduoti nei mūsų Nepriklausomybės ir kovos už ją, nei tūkstantmetės istorijos. Visais laikais kurti kultūrą reiškė kurti valstybę, o būti abejingam menui ir kūrybai, vadinasi, sėti abejingumą piliečių sielose, nuvertinti savo dabartį ir ateitį.

Tai gerai suprato praeities politikai ir didikai, geranoriškai tapdavę meno mecenatais. Kai kurių jų šiandien gal ir neprisimintume, jei ne paremti kultūros paminklai – pastatai, paveikslai, knygos. Jų dėka šiandien turime tai, kas per amžius buvo sukurta gražiausio, prasmingiausio, kas nenuvertėjo ir liko bendra tautos, valstybės, visų grožiui ir gėriui neabejingų žmonių vertybė.

Tai geriausias įrodymas, jog jokiais laikais, kad ir kokie sunkūs jie būtų, negalima žiūrėti į kultūrą kaip į prabangos, pertekliaus dalyką, kuriuo reikia rūpintis tik tada, kai jau patenkinti visi kiti poreikiai. Dar skaudžiau, jei kultūra sutapatinama su laisvalaikiu ir pramoga, kurios, sunkmečiui atėjus, nesunkiai galima atsisakyti.

Niekada nepritarsiu tiems, kurie siūlo kultūros žmonėms turėti dar vieną, atsarginę, profesiją, kad galėtų išgyventi, kai kultūrai nebeliks pinigų. Manau, kad visuomenė, kuri siunčia kultūros darbuotojus skinti apelsinų ar kepti bandelių, kuri kultūros vertę matuoja tik pinigais, nebegali vadintis visaverte visuomene ir pasirašo sau nuosprendį.

Todėl visiems Nacionalinės premijos laureatams nuoširdžiai dėkoju už tai, kad Lietuva dar turi savo veidą ir sielą, ir nuoširdžiai prašau: nelikite pasyvūs stebėtojai, kai menkinama ar įžeidinėjama Lietuvos kultūra. Jūsų atviro žodžio ir ryškios pozicijos itin reikia šiandien, kai žodis kultūra, atrodo, tampa neatsiejamas nuo žodžio skandalas, kai tyčia ar netyčia kuriamas įspūdis, jog kultūra neatsiejama nuo betikslio ir besaikio pinigų švaistymo.

Šviesūs žmonės visada tikėjo, kad kultūra padeda pakelti tai, kas atrodo nepakeliama, padeda žmogui pranokti save, suvokti savo vietą tautoje, jos dabartyje ir istorijoje, apmąstyti ateitį. Tačiau kultūros išstūmimas į užribį visada vedė į susiskaldymą. Tad raginu ir Jus, ir visus neabejingus žmones priešintis kultūros diskreditavimui, jos nužeminimui iki paprasčiausios išlaikytinės. Jei Lietuvoje nebus kultūros, nebus ir Lietuvos.  

Dėkoju visiems, kurių gyvenimas ir kūryba grindžiama būtent šia etika. Dėkoju Vandai Juknaitei, Rūtai Staliliūnaitei, Veronikai Povilionienei, Ramintai Šerkšnytei, Antanui Gailiui ir Deimantui Narkevičiui už tarnystę ir neabejingumą. Parašytos ir išverstos gilios ir prasmingos knygos, nepakartojami vaidmenys, šiuolaikinė muzika, gyvai atliekama tautos kūryba ir talentingi šiuolaikinio meno kūriniai dar kartą liudija, kad Lietuvoje esama galingos jėgos, kuriančios ir ginančios gėrį, grožį,  išmintį ir žmogiškumą. Ačiū, kad tikite savo meniniu pašaukimu, kad tikite Lietuva ir jos žmonėmis.

Linkiu Jums kūrybingų ir ilgų metų.

Valdas Adamkus, Lietuvos Respublikos Prezidentas
© 2006–2009 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija | Kontaktai | Apie netikslumus prašome pranešti